Socialinio būsto pageidauja vis daugiau šeimų


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-02-25 14:17

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 metų gruodžio 31 dienos duomenimis 28 461 asmuo (šeima), turintis (-i) teisę į socialinį būstą ir įrašytas (-a) į savivaldybės sudaromus sąrašus, pageidavo išsinuomoti socialinį būstą – tai 9 proc. daugiau negu 2009 metais.

Augančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi nepakankamos asmenų (šeimų) pajamos nuosavam būstui įsigyti (o tai savo ruožtu lemia infliacija ir didėjančios būtiniausių vartojimo prekių kainos), naujų, darbo rinkoje neįsitvirtinusių šeimų kūrimasis. Į socialinio būsto nuomą pretendavo 8813 (31 proc.) jaunų šeimų (2009 metais – 8097), našlaičių ar likusių be tėvų globos asmenų sąraše buvo 2662 asmenys (2009 metais – 2383), vadinamajame bendrajame sąraše – net 10042 pretendentai (2009 metais – 8934). Pageidaujančiųjų pagerinti gyvenimo sąlygas ir teisę į tai turinčiųjų sąraše 2010 metų gruodžio 31 dieną buvo 523 asmenys (šeimos) (2009 metais – 546).

Daugiausia asmenų (šeimų), norinčių išsinuomoti savivaldybių gyvenamąsias patalpas, buvo Vilniaus (20 proc.), Kauno (12 proc.) ir Klaipėdos (8 proc.) miestų savivaldybėse.

2010 metais savivaldybių gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos 831 asmeniui (šeimai). 2009 metais tokių asmenų (šeimų) buvo 1191. Daugiausia savivaldybės gyvenamųjų patalpų išsinuomojo jaunos šeimos (24 proc.), šeimos iš bendrojo (23 proc.) ir neįgaliųjų asmenų (18 proc.) sąrašų.

Vidutiniškai viena šeima išsinuomojo apie 41 m2 naudingojo ploto.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija kiekvienais metais pagal savivaldybes paskirsto valstybės remiamų kreditų limitą bankams, kurie teikia būsto kreditus asmenims (šeimoms), turintiems (-ioms) teisę į valstybės paramą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Kreditus 2010 metais teikė AB bankas Snoras, iš kurio 23 asmenys (šeimos) gavo 2,2 mln. litų vertės kreditų, o 2007 metais valstybės remiami būsto kreditai siekė 100 mln. litų.

Daugiausia – 36 proc. – asmenų (šeimų) valstybės remiamais būsto kreditais pasinaudojo Vilniaus miesto savivaldybėje, Druskininkų savivaldybėje ir Panevėžio miesto savivaldybėje – po 12 proc., Jonavos rajono savivaldybėje – 9 proc.

Valstybė minėtiems asmenims teikia subsidijas būsto kredito daliai padengti. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą tokią teisę turi pilnamečiai našlaičiai iki 35 metų, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumas. Šiai asmenų grupei valstybė padengia 20 proc. suteikto kredito. 10 proc. subsidiją kredito daliai padengti gauna jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs. 2010 metais asmenims (šeimoms), gavusiems (-ioms) valstybės remiamus būsto kreditus, suteikta 300,3 tūkst. litų subsidijų.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas