Socialinio būsto skolininkai suka užburtą ratą

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Lina Abromavičienė / Šiaulių naujienos

2012-07-16 06:54

Nors Šiauliuose beveik kas trečio socialinio būsto nuomininkai yra prasiskolinę Savivaldybei, jų padėtis yra geresnė nei šiauliečių, tokių būstų laukiančių.

Skolininkų niekas į gatvę nemeta, o iš naujo apgyvendina Savivaldybės nuomojamuose bendrabučiuose ar nakvynės namuose, nes nesumokėtos tūkstantinės skolos ar simboliškai mokama nuoma nėra pagrindas iš jų atimti teisę vėl gauti socialinį būstą.

Tad socialinio būsto skolininkai suka užburtą ratą ir vargo nemato, o tūkstantis laukiančiųjų tokio būsto gali tikėtis tik po dešimties–dvidešimties metų.

Yra per du šimtus skolininkų

Šiaulių miesto savivaldybė turi daugiau kaip 800 socialinių būstų ir visi jie šiuo metu yra apgyvendinti. Norinčiųjų gauti Savivaldybės nuomojamų būstų yra daug ir visi kantriai laukia savo eilės, nors dalis socialiniuose būstuose gyvenančiųjų savivaldybei skolingi už jų nuomą daugiau kaip 180 tūkstančių litų.

Nuomos kainos nėra didelės, kad žmonės neišgalėtų susimokėti: dviejų kambarių nuoma yra apie 130 litų, o pritaikius 0,4 koeficientą, socialinio būsto nuomininkams bereikia sumokėti tik apie 60–70 litų, vieno kambario nuoma – 48 litai, o mokėti reikia apie 30 litų.

„Skolininkų yra daugiau nei 200, o tai sudaro apie 30 procentų visų Savivaldybės nuomojamų socialinių būstų. Įsiskolinimus mažinti labai sunku, nes atsiranda daugiau nenorinčių ar neišgalinčių mokėti“, - sako Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vedėja Odeta Valungevičienė.

Pasak O. Valungevičienės, piktybiškai nemokančių už socialinį būstą šiuo metu nėra, bet yra nemažai tokių nuomininkų, kurie moka tik dalį nuomos mokesčių. Pavyzdžiui, jei už būsto nuomą per mėnesį reikia mokėti 50 litų, mokama tik po 5 ar 10 litų.

Nors taip didėja skolos, tačiau tokie gyventojai yra laikomi mokiais, todėl net teismai jų neiškeldina iš nuomojamų būstų.

Skolininkai į gatvę neišmetami

Dažniausiai skolininkai kviečiami į Savivaldybę, kur jie įspėjami ir kur tariamasi sudaryti skolų grąžinimo grafikus.

„Su mažas pajamas gaunančiais žmonėmis tariamės ypač geranoriškai. Tenka kreiptis ir į Socialinės paramos skyrių pagalbos, kad skirtų darbuotojų padėti gyventojams spręsti problemas. Stengiamės, kad ir gyventojams galėtumėme padėti, ir skolos Savivaldybei mažėtų“, - aiškina Odeta Valungevičienė.

Stengiasi savivaldybė su skolininkais kovoti ir teismuose, tačiau ten praėjusiais metais buvo priteista tik 13 tūkstančių litų nuomos skolų.

Be to, jei už socialinius būstus skolingi žmonės yra registruoti darbo biržoje, tai prieš juos bejėgiai yra ir antstoliai.

O jei ir pavyksta skolininkus iškeldinti iš socialinių būstų, po metų jie turi teisę pateikti prašymą būstui, nes skola... nepanaikina teisės vėl gauti socialinį būstą ir vėl didinti skolas.

Straipsnio puslapiai:

- Lina Abromavičienė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas