Socialinių pašalpų pagundos (6)

(Puslapis 1 iš 2)


Simono Švitros (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Lietuvos radijas

2012-03-20 12:37

Garbaus amžiaus pakruojietė, jaunystę praleidusi tremtyje, vienam Lietuvos laikraščiui praėjusią savaitę išrėžė tiesą – už dyką dalijamos pašalpos tik skatina tinginystę. Moteris neanalizavo Lietuvos pašalpų statistikos, nelygino jos su padėtimi kitose šalyse – ji apibūdino tai, ką kasdien mato savo aplinkoje.

Štai praėjusiais metais socialines pašalpas, neįskaitant nedarbo pašalpų, gavo daugiau nei 220 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tai yra – kas dešimtas darbingo amžiaus žmogus. Pašalpų gavėjų tikrai sutinkame kiekvienas savo aplinkoje, nors kažin ar visuomet galėtume atspėti, kad pažįstamas gauna pašalpą arba pritarti, kad jis tikrai turėtų ją gauti. Kaltinti ekonominę krizę dėl išaugusio paramos poreikio irgi nėra tikslu, nes ekonominė padėtis gerėja, o socialinės pašalpos gavėjų skaičius – auga.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2012 metais numato savivaldybėms skirti beveik 884 milijonų litų įvairioms socialinėms programoms. Didžioji šių lėšų dalis keliauja socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms už šildymą, šiltą ir karštą vandenį. Išlaidos socialinei pašalpai, tenkančios vienam šalies gyventojui, augo ir per dešimtmetį padidėjo 8 kartus – nuo 25 litų kriziniais 2000 metais iki 206 litų – 2011-taisiais. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius per šį laikotarpį padvigubėjo. Lietuvoje yra bene 15 skirtingų rūšių socialinių išmokų, ir jos neapima nedarbo išmokų ir „Sodros“ mokamų pensijų bei motinystės pašalpų. Absoliuti dauguma socialinių, skirtingai nuo „Sodros“, išmokų per krizę nebuvo karpytos. Nenuostabu, kad kai kam socialinės pašalpos tapo patrauklia priemone papildyti šeimų biudžetus.

Socialinė parama nėra dosni, jei ji atkeliauja tiksliai ten, kur yra reikalinga; ji yra netaikli ir būtent dėl to švaistūniška. Be to – brangiai administruojama. Štai, išmokėti 114 mln. litų paramos mokiniams kainuoja apie 4 mln. litų – skandalingai daug! Už neva per dideles administravimo sąnaudas kritikuojamieji pensijų fondai su pavydu turėtų žiūrėti, kad didelių žinių nereikalaujančiam pinigų paskirstymui valdžia negaili 3,5 procentų nuo paramos sumos.

Paramos sistemai reikia pertvarkų, ir jau sulaukėme pirmųjų atsargių, bet prasmingų mėginimų. Pakeitus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, penkios savivaldybės – Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų – pasirinko naują lėšų panaudojimo būdą. Trejus metus šios savivaldybės iš valstybės biudžeto gaus 2011 m. pradžioje patvirtintas sumas, kurios nebus didinamos. Tačiau jei savivaldybė lėšų sutaupys, jų nereikės, kaip anksčiau, grąžinti į valstybės biudžetą. Sutaupytas lėšas savivaldybė galės naudoti kitoms reikmėms. Šis pilotinis projektas skirtas ne mechaniškai sumažinti paramos gavėjų skaičių, bet skirti šią paramą tik tiems, kurie realiai, o ne formaliai atitinka nustatytus kriterijus. Nauja lėšų administravimo tvarka atsijos tuos, kurie piniginę paramą gaudavo nepelnytai.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Lietuvos radijas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas