„Sodra“: brangus bilietas kažkur ar niekur

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Riabovo (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2011-03-08 13:43

Jau visai netrukus bus priimtas sprendimas, kaip pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą. Susikaupusi daugiau nei 8 milijardų skola, kasmetinis kone 3 milijardus litų siekiantis deficitas, rodėsi, bylojo, kad sulauksime rimtų permainų. Tokius lūkesčius sustiprino ir šalies prezidentė, nuolat kartojusi, kad laukia esminių sprendimų valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Tačiau tokioms viltims, atrodo, teks subliukšti. Pastarojo meto diskusijos rodo, kad ketinimai reformuoti „Sodrą“ susiaurėjo iki techninės diskusijos apie tai, kokia turėtų būti pensijų apskaita – litais ar taškais (apskaitos vienetais). Ir patys svarstomų alternatyvų autoriai sutinka, kad siūlymai nepanaikins „Sodros“ kertinių ydų – demografijos sukeliamo disbalanso, politikų įtakos, santykinai didelių įmokų ir mažų išmokų. Susidaro įspūdis, kad pusantrų metų diskusijos apie reformą neišėjo į naudą, greičiau priešingai. Bediskutuojant buvo užmiršta, kokias problemas siekiama išspręsti, dėl ko daroma reforma, kur ji turi atvesti. Jei dabartinę pensijos formulę pakeistų taškai ar litai, tai tokios reformos rezultatas – daug sumaišties pereinant iš vienos sistemos į kitą, dideli darbo krūviai „Sodroje“, ir šnipštas naudos „Sodros“ dalyviams. Įmokos išlieka aukštos, išmokos skurdžios, motyvacija dalyvauti „Sodroje“ – maža, pensinis amžius – neišvengiamai ilginamas. O po kelerių metų vėl sėsime kurti naujos „Sodros“ reformos.

Dažnai sakoma, kad „Sodros“ sistema netobula, bet geresnių tiesiog nėra, ir kad nėra jokios kitos išeities, kaip tik keisti parametrus „Sodros“ viduje. Tai yra netiesa. „Sodros“ tipo sistemos nėra paplitusios pasaulyje, jos taikomos daugiausia Europoje, ir visoje Europoje išgyvena sukrėtimus. Tačiau net ir Europoje yra kitokių pensijų modelių. Mes nuolat minime Daniją, kaip kitokios pensijų sistemos pavyzdį. Danijoje visi pensininkai gauną apylygę senatvės pensiją. Viską, kas ant šios pensijos „viršaus“, žmogus kaupia jo pasirinktu ir jam priimtinausiu būdu.

Įsivaizduokime, kaip tokios plokščios pensijos modelis atrodytų Lietuvoje. Sujungiami „Sodros“ ir valstybės biudžetai. Visiems dirbantiesiems nustatoma vienoda įmoka, kurios turėtų užtekti nustatyto dydžio pensijai išmokėti. 10 procentų pajamų mokesčio užtektų, norint išmokėti apie 400 litų pensiją. Įmokas administruoja Mokesčių inspekcija. Kadangi pensija plokščia ir skaičiuoti jau nieko nebereikia, taupomos „Sodros“ administravimo lėšos, kurios kartu su skolos aptarnavimo išlaidomis dabar siekia jau net 7 procentus visų įplaukų – 770 milijonų litų. Sistema paprasta kaip dviratis, skaidri, pigi. Taip, ji nėra dosni, bet nedosni yra ir „Sodra“. Gerai tai, kad fiksuotos minimalios pensijos sistema nesukuria žmogui klaidingų lūkesčių, kad atėjus senatvei įvyks stebuklas ir „mama Sodra“ garantuos jam 70 procentų buvusių pajamų. Žmogui taip pat nustojama kurti iliuzija, kad jis kažką „Sodroje“ sutaupė – „Sodroje“ pinigų nėra, ten yra tik įrašai asmens byloje, bet ne investuotos, saugomos lėšos. Fiksuoto dydžio pensija duoda žmogui minimalias garantijas senatvėje – būtent to ir siekiama valstybinėmis išmokomis.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas