„Sodra“ perspėja: to neatlikus iki mėnesio pabaigos, išmokos nebus mokamos

(Puslapis 1 iš 2)


Pinigai (nuotr. 123rf.com)

2018-04-13 17:52

Iš valstybės biudžeto Lietuvoje išlaikoma 21 tūkst. vaikų, kurių vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų. Kiekvieną mėnesį jiems skiriama 1,3 milijono eurų. Nuo šių metų pradžios Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio mokamos vaiko išlaikymo išmokos, perėmė „Sodra“.

Nuo šiol būtent „Sodrai“ gyventojai, negaunantys viso arba dalies išlaikymo (alimentų), priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams, gali pateikti prašymą skirti išmoką.

Svarbu žinoti, kad norint gauti išmoką tiek vaikas, tiek ir išmoką už vaiką gaunantis suaugusysis turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Nedeklaravus gyvenamosios vietos iki balandžio 30 dienos, išmokos mokėjimas bus stabdomas.

Išmoka neskiriama ir jeigu vaikas ar išmokos gavėjas gyvena kitoje šalyje ir yra deklaravę išvykimą.

Aktyviau dirbs su skolininkais

Vaikų išlaikymo fondas buvo sukurtas 2008 metais. Vaikams išlaikyti skiriami visuomenės pinigai, kuriuos fondas turėtų susigrąžinti iš savo prievolės nevykdančių tėvų. Per dešimt metų vaikų išlaikymui išmokėta 120 mln. eurų suma, kuri dar nesusigrąžinta iš savo prievolės nevykdančių tėvų. Valstybei skolingi apie 40 tūkst. tėvų.

„Vaikų išlaikymo fondą perėmus „Sodrai“ galime ne tik efektyviau skirti ir mokėti išmokas, bet ir susigrąžinti skolas naudodamiesi apdraustųjų bei įmonių duomenų registrais bei efektyviais įrankiais, skirtais užtikrinti, kad gyventojai vykdytų savo prievoles valstybei.

Šie gyventojai iš tiesų skolingi ne „Sodrai“ ar fondui, o visuomenei, kurios lėšomis teikiama pagalba jų vaikams, kuriais šie nesirūpina. „Sodra“ sieks visuomenei priklausančias lėšas susigrąžinti. Šiuo metu tikriname informaciją ir rengiame detalią skolininkų duomenų bazę, o aktyvius išieškojimo veiksmus pradėsime antroje šių metų pusėje“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

Kita vertus, vien pranešus, kad nuo metų pradžios Vaikų išlaikymo fondo funkcijas perėmė „Sodra“, dalis alimentų nemokėjusių tėvų patys kreipėsi ir jau sugrąžino 150 tūkst. eurų.

„Sodra“ turi visas galimybes pasiekti skolininkus užsienyje, nes pagal Hagos konvenciją bendradarbiauja su visomis ES bei konvenciją ratifikavusiomis pasaulio šalimis, tokiomis kaip JAV, Kanada, Brazilija, Norvegija, Ukraina ir kt., kurios padeda užtikrinti, kad tėvai nuo savo prievolių negalėtų pasislėpti užsienio šalyje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Apklausa parodė, kokia rizika gresia Lietuvos finansų sistemai

 Kibernetinių išpuolių išsipildymo tikimybė ir galimas poveikis Lietuvos finansų sistemai yra didžiausia rizika, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta finansų įstaigų apklausa. Nors ir šiek tiek atslūgusi, tarp svarbiausių ...

Svarbūs bankų patarimai, kaip atostogų metų išvengti finansinių problemų

 Vasara neatsiejama nuo atostogų. Kai bilietai jau kišenėje, viešbutis užsakytas, lankytinų vietų sąrašas sudarytas, finansų ekspertai pataria nepamiršti dar vieno svarbaus dalyko – pasirūpinti savo pinigais. ...

Lietuvos bankas įspėja: plinta naujas sukčiavimo būdas

Lietuvos banko duomenimis, vis dažniau pasitaiko apgautų gyventojų, kurie patiria nuostolių prekiaudami rizikingomis finansinėmis priemonėmis, o vėliau kreipiasi į bankus dėl MasterCard kortelėmis atliktų mokėjimų atšaukimo, taip siekdami ...

5 dalykai, kuriuos privalo žinoti neprofesionalus investuotojas

Suteikti profesionalią konsultaciją, aiškiai informuoti apie investicinio produkto rizikas ir mokesčius, o įrodymus apie suteiktą konsultaciją saugoti penkerius metus – tai dalis reikalavimų, kurių nuo šiol turės laikytis visi ...

„Luminor“ klientai neviltyje: antra dieną negali pasinaudoti kasdiene paslauga

Banko „Luminor“ klientai jau dvi dienas iš eilės pinigus pervesti gali tik kitiems „Luminor“ klientams. Kol klientai piktinasi, kad negali nei gauti pinigų iš kitų bankų, nei pervesti, pats bankas ...

Vitas Vasiliauskas ragina ruoštis blogesniems laikams

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos ...

Kokie būna paskolų tipai?

Paskola – tai finansinis įsipareigojimas pasirinktam kreditoriui, kuris paskolina lėšas už sutarto dydžio palūkanas ir tam tikromis sąlygomis, įvardintomis sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kokiam tikslui bus panaudotas gautas ...

VMI laiškų sulauks tūkstančiai: išsisukti nepavyks

Pasibaigus gyventojų pajamų deklaracijų metui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradeda belstis į skolininkų duris. Laiškai pasieks kiekvieną skolingą, o juos ignoruojant bus imamasi ir kraštutinių priemonių. Be to, VMI belsis ne ...

Kitą savaitę įsigalioja naujas įstatymas. Ką apie tai turi žinoti bankų klientai?

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai ...

Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: paaiškino, kaip atsiskaitinėsime be grynųjų ir kortelių

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas