„Sodra“: žadėjo pensiją - davė mokestį

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2011-06-14 14:10

Seimas praėjusią savaitę prailgino pensinį amžių iki 65 metų. Pasakė, kad nėra kito būdo, kaip išspręsti „Sodros“ finansines problemas, ir kad dauguma Europos šalių daro tą patį. Kai kas turėjo abejonių dėl pensinio amžiaus ilginimo tempų, tačiau iš esmės ir kairė, ir dešinė pritariamai linkčiojo „Sodros“ gelbėjimo planui. Kitapus Seimo sienų nusiminę sprendimo laukė daugiau nei milijonas dirbančiųjų, kurie nuo šiol turės ilgiau mokėti įmokas „Sodrai“ ir keisti savo gyvenimo planus. Kitaip tariant, pradėjusi dirbti 18-metė Alina galvojo, kad „Sodros“ įmokas mokės 42 metus, o po to gaus pensiją. Alinai teks įmokas mokėti papildomus penkerius metus. Jei Alina uždirba vidutinę algą, ji ir darbdavys papildomai „Sodrai“ sumokės apie 40 tūkstančių litų. Vietoj žadėtos pensijos valdžia davė naują pažadą, o tiksliau - mokestį. Dabar įmokas mokėsime su viltimi, kad sulaukę 65 metų jau gausime pensiją, tačiau kas žino, ar vietoj pensijos ir vėl negausime naujų pažadų. Juk galimybės mokėti „Sodros“ išmokas priklauso nuo to, kiek Lietuvoje yra mokančių įmokas, koks tų žmonių darbo užmokestis ir kiek yra išmokų gavėjų. Jei nesikeis emigracijos tendencijos ir ekonomiką purtys krizės, „Sodros“ parametrus gali tekti vėl koreguoti.

Jei kas nors Lietuvoje dar mojuoja „teisėtų lūkesčių“ vėliava, tai dabar pats metas ją apjuosti gedulo kaspinu. Kažin ar gali būti masiškiau pažeisti žmonių teisėti lūkesčiai. Vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu, pensinio amžiaus ilginimas turėtų galioti tik naujiems „Sodros“ dalyviams. Sakoma, kad „Sodros“ įmokos – tai ne mokesčiai, tai būsimos pensijos įsigijimas. Sunku net įsivaizduoti, kas nutiktų tokiam paslaugos teikėjui, kuris vienašališkai pakeltų savo įkainius argumentuodamas, kad dirba nuostolingai. Nuo šio nepatikimo „tarno“ spruktum tą pačią minutę, tačiau iš „Sodros“ pasprukti negali. Ši paslauga įbrukta žmonėms per prievartą – ir tiems, kurie krauju prisiektų, kad senatvėje neprašys jokios valstybės paramos. Įbrukta ir tiems, kurie iš savo kišenės išlaiko pensininkus, pavyzdžiui, savo tėvus. Kai kurios šeimos „Sodrą“ finansuoja kelis kartus: kai augina vaikus, kurie užaugę mokės įmokas, kai išlaiko tėvus, kurių pensija vargana, ir kai moka įmokas, kad patys gautų teisę į pensiją. Sakoma, kad pensinį amžių reikia ilginti, nes žmogus gali ilgiau dirbti. Taip, kai kurie žmonės gali dirbti ilgiau nei iki 62 metų, tačiau nesuprantama, kodėl reikia ilgiau mokėti įmokas?

Einamųjų įmokų ir išmokų sistema yra didžiulė žmonių klaidinimo mašina. Finansiškai netvari, labai brangi, galinti užtikrinti tik mažas išmokas, puikus politikų manipuliacijų instrumentas prieš rinkimus. Netiesa, kad „Sodros“ sistema – kaip toji demokratija: bloga, tačiau niekas geresnės nesugalvojo. Dar ir kaip sugalvojo, ir ne vieną. Pavyzdžiui, egzistuoja neįmokinės pensijų sistemos. Štai daniškame modelyje visi minimalų stažą turintys žmonės įgyja teisę į universaliai teikiamą, iš dviejų dalių susidedančią pensiją. Pagrindinę jos dalį gauna visi, o papildoma mažėja tuo atveju, jei pensijos gavėjas turėjo privačiai sukaupęs pajamų. Kadangi ši pensija yra finansuojama iš bendrų mokesčių ir nėra atskiros socialinio draudimo įmokos, žmonės turi pakankamai lėšų taupyti senatvei. Galų gale, vos prieš 70 metų šios „neišvengiamosios“ Sodros pasauly niekur nebuvo, o ir šiandien ja naudojasi mažoji žemės gyventojų dalis. Ir tai patvirtina sistemos dirbtinumą.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas