„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

(Puslapis 1 iš 2)


Pinigai (nuotr. 123rf.com)

2018-02-05 15:57

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis.

Šį pakeitimą visuomenė priėmė nevienareikšmiai – vieni piktinosi, kad didės darbo sąnaudos, o dėl to reikės atleisti dalį darbuotojų ar apskritai uždaryti verslą, kiti sveikino už tai, kad gerės socialinės garantijos, mažės nesąžiningos konkurencijos galimybės.

„Grindų“ reikalavimas – dėsningas

Minimalios įmokos, arba „grindų“, įvedimas, atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas – dėsningas. Neįtikimai didelė mažas pajamas (nuo kurių sumokamos socialinio draudimo įmokos) uždirbančių žmonių dalis nors ir padeda paaiškinti, kodėl pensija nuvilia, tačiau niekaip nedera su plika akimi matomu ne pirmo būtinumo prekių vartojimo augimu, statybų bumu ir bendru ekonomikos pakilimu.

Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad laukti, jog ekonomikai atsigaunant viskas susitvarkys savaime, nesąžiningieji taps sąžiningi ir socialiai jautrūs, naivu.

Juolab kad išradinėti dviračio nereikia: pragmatiškieji estai, kuriuos taip dažnai laikome geros viešųjų finansų ir mokesčių politikos pavyzdžiu, jau ne vienus metus taiko nustatytą minimalią socialinio draudimo įmoką – „grindis“.

Išimtys – svarbios

Daugelis neigiamų reakcijų – skubotos ir nepagrįstos: baiminamasi griūvančio dangaus neišsiaiškinus visų sąlygų. Įstatyme numatytos išimtys, kad nenukentėtų tie, kurie dėl objektyvių priežasčių negali dirbti pilną darbo dieną ir dėl to taptų per brangūs darbdaviams.

Mokėti didesnių socialinio draudimo įmokų nereikia už jaunimą iki 24 metų, pensinio amžiaus žmones, neįgaliuosius, mažus vaikus auginančius tėvus, tuos, kurie slaugo neįgalius artimuosius.

Pagalvota ir apie tuos, kurie dirba keliuose darbuose, nes tokiu atveju greičiausiai viena darbovietė neužtikrina užimtumo visą dieną ir pakankamų pajamų – jei žmogus turi kelis darbdavius, nė vienam iš jų nėra prievolės sumokėti minimalią „Sodros“ įmoką.

Kai kurių verslininkų viešai skelbiamos prognozės, kiek padidės jų socialinio draudimo įmokos, kai įsigalios naujasis reikalavimas, preliminariais „Sodros“ duomenimis turėtų būti kur kas mažesnės. Skirtumas atsiranda, matyt, dėl to, kad verslininkai skaičiuodami neįvertino išimčių.

Išimtys Lietuvoje panašios į Estijos – kai kur griežtesnės, kai kur laisvesnės. Estijoje lengvata taikoma besimokančiam arba studijuojančiam jaunimui. Dar numatyta, kad ilgalaikiams bedarbiams, grįžusiems į darbo rinką, ribotą laiką irgi galiotų lengvata. Tačiau dirbantiems pas kelis darbdavius tas darbdavys, kuris taiko gyventojų pajamų mokesčio neapmokestinamąjį dydį, turi užtikrinti, kad būtų sumokėta ir minimali socialinio draudimo įmokos suma.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas