„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

(Puslapis 1 iš 2)


Pinigai (nuotr. 123rf.com)

2018-02-05 15:57

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis.

Šį pakeitimą visuomenė priėmė nevienareikšmiai – vieni piktinosi, kad didės darbo sąnaudos, o dėl to reikės atleisti dalį darbuotojų ar apskritai uždaryti verslą, kiti sveikino už tai, kad gerės socialinės garantijos, mažės nesąžiningos konkurencijos galimybės.

„Grindų“ reikalavimas – dėsningas

Minimalios įmokos, arba „grindų“, įvedimas, atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas – dėsningas. Neįtikimai didelė mažas pajamas (nuo kurių sumokamos socialinio draudimo įmokos) uždirbančių žmonių dalis nors ir padeda paaiškinti, kodėl pensija nuvilia, tačiau niekaip nedera su plika akimi matomu ne pirmo būtinumo prekių vartojimo augimu, statybų bumu ir bendru ekonomikos pakilimu.

Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad laukti, jog ekonomikai atsigaunant viskas susitvarkys savaime, nesąžiningieji taps sąžiningi ir socialiai jautrūs, naivu.

Juolab kad išradinėti dviračio nereikia: pragmatiškieji estai, kuriuos taip dažnai laikome geros viešųjų finansų ir mokesčių politikos pavyzdžiu, jau ne vienus metus taiko nustatytą minimalią socialinio draudimo įmoką – „grindis“.

Išimtys – svarbios

Daugelis neigiamų reakcijų – skubotos ir nepagrįstos: baiminamasi griūvančio dangaus neišsiaiškinus visų sąlygų. Įstatyme numatytos išimtys, kad nenukentėtų tie, kurie dėl objektyvių priežasčių negali dirbti pilną darbo dieną ir dėl to taptų per brangūs darbdaviams.

Mokėti didesnių socialinio draudimo įmokų nereikia už jaunimą iki 24 metų, pensinio amžiaus žmones, neįgaliuosius, mažus vaikus auginančius tėvus, tuos, kurie slaugo neįgalius artimuosius.

Pagalvota ir apie tuos, kurie dirba keliuose darbuose, nes tokiu atveju greičiausiai viena darbovietė neužtikrina užimtumo visą dieną ir pakankamų pajamų – jei žmogus turi kelis darbdavius, nė vienam iš jų nėra prievolės sumokėti minimalią „Sodros“ įmoką.

Kai kurių verslininkų viešai skelbiamos prognozės, kiek padidės jų socialinio draudimo įmokos, kai įsigalios naujasis reikalavimas, preliminariais „Sodros“ duomenimis turėtų būti kur kas mažesnės. Skirtumas atsiranda, matyt, dėl to, kad verslininkai skaičiuodami neįvertino išimčių.

Išimtys Lietuvoje panašios į Estijos – kai kur griežtesnės, kai kur laisvesnės. Estijoje lengvata taikoma besimokančiam arba studijuojančiam jaunimui. Dar numatyta, kad ilgalaikiams bedarbiams, grįžusiems į darbo rinką, ribotą laiką irgi galiotų lengvata. Tačiau dirbantiems pas kelis darbdavius tas darbdavys, kuris taiko gyventojų pajamų mokesčio neapmokestinamąjį dydį, turi užtikrinti, kad būtų sumokėta ir minimali socialinio draudimo įmokos suma.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas