„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

(Puslapis 1 iš 2)


Pinigai (nuotr. 123rf.com)

2018-02-05 15:57

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis.

Šį pakeitimą visuomenė priėmė nevienareikšmiai – vieni piktinosi, kad didės darbo sąnaudos, o dėl to reikės atleisti dalį darbuotojų ar apskritai uždaryti verslą, kiti sveikino už tai, kad gerės socialinės garantijos, mažės nesąžiningos konkurencijos galimybės.

„Grindų“ reikalavimas – dėsningas

Minimalios įmokos, arba „grindų“, įvedimas, atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas – dėsningas. Neįtikimai didelė mažas pajamas (nuo kurių sumokamos socialinio draudimo įmokos) uždirbančių žmonių dalis nors ir padeda paaiškinti, kodėl pensija nuvilia, tačiau niekaip nedera su plika akimi matomu ne pirmo būtinumo prekių vartojimo augimu, statybų bumu ir bendru ekonomikos pakilimu.

Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad laukti, jog ekonomikai atsigaunant viskas susitvarkys savaime, nesąžiningieji taps sąžiningi ir socialiai jautrūs, naivu.

Juolab kad išradinėti dviračio nereikia: pragmatiškieji estai, kuriuos taip dažnai laikome geros viešųjų finansų ir mokesčių politikos pavyzdžiu, jau ne vienus metus taiko nustatytą minimalią socialinio draudimo įmoką – „grindis“.

Išimtys – svarbios

Daugelis neigiamų reakcijų – skubotos ir nepagrįstos: baiminamasi griūvančio dangaus neišsiaiškinus visų sąlygų. Įstatyme numatytos išimtys, kad nenukentėtų tie, kurie dėl objektyvių priežasčių negali dirbti pilną darbo dieną ir dėl to taptų per brangūs darbdaviams.

Mokėti didesnių socialinio draudimo įmokų nereikia už jaunimą iki 24 metų, pensinio amžiaus žmones, neįgaliuosius, mažus vaikus auginančius tėvus, tuos, kurie slaugo neįgalius artimuosius.

Pagalvota ir apie tuos, kurie dirba keliuose darbuose, nes tokiu atveju greičiausiai viena darbovietė neužtikrina užimtumo visą dieną ir pakankamų pajamų – jei žmogus turi kelis darbdavius, nė vienam iš jų nėra prievolės sumokėti minimalią „Sodros“ įmoką.

Kai kurių verslininkų viešai skelbiamos prognozės, kiek padidės jų socialinio draudimo įmokos, kai įsigalios naujasis reikalavimas, preliminariais „Sodros“ duomenimis turėtų būti kur kas mažesnės. Skirtumas atsiranda, matyt, dėl to, kad verslininkai skaičiuodami neįvertino išimčių.

Išimtys Lietuvoje panašios į Estijos – kai kur griežtesnės, kai kur laisvesnės. Estijoje lengvata taikoma besimokančiam arba studijuojančiam jaunimui. Dar numatyta, kad ilgalaikiams bedarbiams, grįžusiems į darbo rinką, ribotą laiką irgi galiotų lengvata. Tačiau dirbantiems pas kelis darbdavius tas darbdavys, kuris taiko gyventojų pajamų mokesčio neapmokestinamąjį dydį, turi užtikrinti, kad būtų sumokėta ir minimali socialinio draudimo įmokos suma.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas