Šokiruojanti statistika: pagal atlyginimus velkamės dugne, o kainomis artėjame prie ES vidurkio

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Parduotuvėje

Viktorija Chockevičiūtė

2016-06-20 18:25

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių.

Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Tačiau tiek žvelgiant į Eurostato skelbiamus vidutinius metinius neto atlyginimus, tiek į vidutinius neto atlyginimus surinktus iš atskirų šalių Statistikos departamentų bei ministerijų, matyti, kad atsiduriame Europos Sąjungos dugne. Atlyginimai Lietuvoje sudaro mažiau nei 40 proc. ES vidurkio. Mažesnes algas Europos Sąjungoje gauna tik bulgarai ir rumunai. Tuo tarpu lenkai ir uždirba daugiau, ir už prekes moka mažiau.

Pilną atlyginimų lentelę galite rasti čia.

Eurostatas pateikia kaip vidutiniškai kinta atlyginimai pagal šeimos sudėtį. Visgi matome, kad ir čia Lietuva lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją.

Šiuo metu Lietuvoje vidutinis neto mėnesinis atlyginimas - 583,9 eurai.

Ekonomistai: kaltas šešėlis, pajamų lietuviai gauna daugiau

Kalbinti ekonomistai pažymi, oficiali atlyginimų statistika nėra tikslinga, nes Lietuvą gaubia šešėlis. Tikrieji skaičiai turėtų būti didesni.

„Mūsų algos atrodo mažesnės šiek tiek nei yra iš tikrųjų dėl šešėlių ir nelegalių mokėjimų, kurie neina į jokias statistikas. Tas tikrai numuša. Jos nėra tiek mažesnės, kiek atrodo popieriuje. Aišku, niekas nesiginčija, kad jos mažesnės nei kai kurių Europos šalių“, - sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda taip pat teigia, kad tikruosius skaičius slepia šešėlis ir Lietuvoje vis dar didelę dalį sudaro šešėlinė ekonomika. Mat žiūrint į vartojimą, esame paradoksaliai aukštai.

„Šis samprotavimas paaiškina tokais iš pirmo žvilgsnio sunkiai paaiškinamas disproporcijas. Pagal vartojimo rodiklį lenkiame visas be išimties vidurio ir Rytų Europos šalis. Išeina taip, kad pagal oficialias pajamas esame pabaigoje, bet iš kažkokių stebuklingų šaltinių vartojame. Žinoma, kad vartojame iš tam tikrų šaltinių pajamų, kurios nėra oficialiai deklaruotos ir vartojimo procese šitos pajamos tampa lygiai tokios lygiateisės kaip ir pensijos, darbo užmokestis ir kita“, - portalui tv3.lt teigia G. Nausėda.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas