Sostinei prognozuoja nuosaikų būsto paskolų augimą

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Atnaujinta:2013-02-28 12:15

Mindaugas Samkus / Ekonomika.lt

2013-02-28 10:13

 Vilniaus būsto paskolų rinką skatins patrauklaus naujo būsto pasiūla, santykinai žemas palūkanų lygis ir naujai besiformuojantys būsto pirkėjų segmentai, tokias prognozes pateikė DNB bankas.

Pažymima, kad spartesnį augimą stabdys poreikis sukaupti daugiau nuosavų lėšų pradiniam įnašui ir ribotas realaus atlyginimo augimo tempas.

„Gyvenamojo būsto kainos sostinėje jau kelerius metus yra stabilios, o palūkanų normos per šį laiką mažėjo. Tai teigiamai veikia Vilniaus būsto paskolų rinką, tačiau spartesnį augimą pristabdo poreikis sukaupti daugiau nuosavų lėšų pradiniam įnašui ir šiuo metu santykinai nedidelis realaus atlyginimo augimo tempas“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė DNB banko Vilniaus regiono vadovas Edvardas Uziala.

Jis taip pat pažymėjo, kad sostinėje išaugus naujos statybos būsto, įsikūrusio patraukliuose miesto rajonuose, pasiūlai ir didėjant vilniečių perkamajai galiai galima tikėtis nuosaikaus būsto paskolų rinkos augimo.

Statistika rodo, kad būsto kainos Vilniuje stabilizavosi ir nuo 2009 m. vidutinė 1 kv. m. gyvenamojo būsto pardavimo kaina svyruoja nuo 4,5 iki 5,1 tūkst. litų. Pasak E. Uzialos 2013 m. žymaus Lietuvos ekonomikos šuolio ir gyventojų pajamų augimo nenumatoma, todėl, tikėtina, kad vidutinė būsto kaina išliks nepakitusi.

DNB banko duomenimis, pernai didžioji dalis (78 proc.) būsto paskolų buvo išduota eurais, likusi dalis – paskolos, išduotos litais. Pernai vidutinė paskolos suma Vilniuje siekė 181 tūkst. litų ir palyginus su ankstesniais metais buvo didžiausia. Klaipėdoje vidutinė paskola siekė 156,9 tūkst. litų, Kaune – 132,5 tūkst. litų. Nuo 2008 m. būsto paskolos suma tolygiai mažėjo ir tam daugiausiai įtakos turėjo sumažėjusios būsto kainos, gyventojų perkamoji galia ir didesni gyventojų pradinės sumos įnašai.

Renkasi atsargiau

E. Uzialos teigimu, atpigusios būsto paskolos, pakankama kokybiško būsto pasiūla skatina vilniečius skolintis būsto įsigijimui, bet po krizės gyventojai tapo atsargesni priimdami sprendimą dėl būsto paskolos.

„Prieš priimdami sprendimą dėl būsto paskolos gyventojai kruopščiai įvertina visus kriterijus – būsto vertę, būsto išlaikymo išlaidas, savo finansinę padėtį ir perspektyvas“, - pasakojo E. Uziala.

Anot jo, šiuo metu Vilniaus būsto rinkoje formuojasi naujos pirkėjų grupės, kurios turės įtakos būsto paskolų rinkos situacijai. Pasak eksperto, galima išskirti kelis pirkėjų tipus – savarankišką gyvenimą pradedantį jaunimą, sėkmingai karjeros siekiančius profesionalus, stabilią finansinę padėtį pasiekusius brandžius gyventojus bei investicinių tikslų turinčius asmenis.

Svarstantiems imti būsto paskolą, E. Uziala pataria kruopščiai įvertinti savo finansines galimybes bei turėti sukaupus tam tikrą finansinį buferį, kuris padėtų atsilaikyti prieš netikėtas nesėkmes.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

Mokesčių reforma vėžlio greičiu juda link Seimo S. Skvernelis ir V. Šapoka ramina

Visuomenei pristatyta mokesčių reforma viešojoje erdvėje jau išdiskutuota iš visų pusių, tačiau dar ne Seimo salėje. Tačiau tiek premjeras, tiek finansų ministras tikisi, kad reformai pavasario sesijoje bus pritarta. Iki jos ...

Į pensijų kaupimą įtrauks automatiškai: kaip tai pakeis pajamas?

Kartu su mokesčių reforma pateikta ir pensijų reforma, kuria iš esmės pertvarkoma II pensijų pakopa. Maža to, nuo šiol visi automatiškai bus įtraukti į pensijų kaupimą, tačiau sumanę gauti daugiau dabar, galės to ...

Inovacijų reforma: mokslininkai bus skatinami padėti verslui kurti inovatyvius produktus

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo ...

Finansų ministras paaiškino, kaip pasikeis žmonių pajamos

Finansų ministerija šiandien išsamiau nusprendė pristatyti, prie kokių pasikeitusių mokesčių turės priprasti žmonės ir, kaip pasikeistų jų pajamos įgyvendinus mokesčių ir pensijų reformą. Išplėtus neapmokestinamojo pajamų ...

Ilgai laukta mokesčių reforma sukėlė pasipiktinimą: pyragas turčiams, botagas skurdžiams

Su nelygybe ir skurdu kovoti užsimojusi Vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kuri, panašu, pagelbės ne tiek skurstantiesiems, kiek turtingiesiems. Keičiant mokesčių tarifus, automatiškai šiek tiek paaugs ir daugiau ...

Mokesčių reforma pasitikta dviprasmiškai: tam duos, ir tam duos, o iš ko atims?

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia ...

Pensijų reformą analitikai pasitiko nusivylę: chaosas, žmonės pensijų nekaups

Vyriausybei pristačius planuojamą mokestinė ir pensijų reformą analitikus apniko dviprasmiškos mintys. Nors mokesčių srityje ir pastebėta teigiamų postūmių, pensijų reforma nuvylė. Analitikai pastebėjo, kad valdžia neskatina kaupti pensijos ...

Vilnius ryžosi savarankiškai padidinti medikų atlyginimus

Vilnius pirmasis mietas Lietuvoje, kuris ėmėsi skatinti medikus pasilikti ir neišvykti svetur – skyrė papildomų savivaldybės biudžeto lėšų Vilniuje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir kartu su jais dirbančių ...

Siekiama paviešinti politikų pajamų deklaracijas: ar išlįs paslaptys?

Vienintelis būdas sužinoti Seimo narių pajamas – palaukti rinkimų meto, kuomet viešinamos pajamų deklaracijos. Tačiau šiuo metu siekiama, kad šie duomenys būtų prieinami kasmet. Tiesa, vyrauja ir nuomonė, kad nesutvarkius ...

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų finansinio savarankiškumo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas