Sovietinės kosmonautikos cenzūra (I)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2011-08-15 19:26

Šiemet sukako 50 metų, kai 1961 m. balandžio 12 d. buvo sėkmingai įvykdytas pirmasis žmogaus pilotuojamas skrydis į kosmosą. Dar iki tos dienos, kai lakūnas-kosmonautas Jurijus Gagarinas pakilo į orbitą, visi puikiai suprato, jog toks įvykis į žmonijos istorijoje bus menamas amžinai, o su juo susiję asmenys ainių atmintyje liks „nemirtingi“.

Kadangi pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą kartu buvo dar ir proveržiui prilygstantis Tarybų Sąjungos pasiekimas, atrodė, jog įslaptinti bet kokią šio įvykio detalę bus tiesiog neįmanoma. Tačiau viskas susiklostė kitaip. Su pirmuoju skrydžiu susijusią informaciją pradėta slaptinti išsyk po skrydžio. Tylos įžadus buvo priverstas duoti ir pats J. Gagarinas. Galų gale, dabar situacija yra tokia, jog praėjus net pusei šimtmečio niekas negali būti tikras, jog apie pirmąjį skrydį yra žinoma viskas.

Tikroji Baikonūro kosmodromo paskirtis

Tarybinė kosmonautika formavosi po neperregimu valstybinės paslapties šydu. Taip atsitiko visų pirma dėl to, jog ją kūrė kariniais tikslais ir kūrė kariškiai. Kad ir Tiura-Tamo raketinis poligonas (dabar ši vieta vadinama Baikonūro kosmodromu) – jis Kazachstano stepėse buvo statomas ne skrydžiams į kosmosą, o tarpžemyninės balistinės raketos R-7 bandymams. Įslaptinta buvo ir pati raketa, ir antžeminiai jos valdymo punktai – nes raketos paskirtis buvo karinė.

Maža to, erdvėlaivis „Vostok“ („ZKA“), kuriuo J. Gagarinas pirmąsyk pakilo į kosmosą, iš tiesų buvo statomas ne kaip kosminis laivas, o kaip fotošnipinėjimui skirto palydovo „Zenit“ („2K“) versija – tik vietoj šnipinėjimo bloko jame „įtaisė“ kosmonautą.

Pirmojo istorijoje žmogaus skrydžio į kosmosą įslaptinimo klausimas iškilo beveik tuoj pat, kai tokį skrydį pradėta planuoti. Nuo pat pirmųjų strateginio planavimo minučių buvo svarstoma, kaip giliai reikės įslaptinti su šiuo istoriniu įvykiu susijusią informaciją. Juk jis atkreips viso pasaulio dėmesį: žurnalistai pradės uždavinėti nepatogius klausimus, mokslininkai pareikalaus nuodugnaus raketos-nešėjos, erdvėlaivio ir jame įrengtų sistemų aprašymo.

Jei nebus pateikta visa techninė informacija, pasaulis skrydžio gali ir nepripažinti. Jei viską iškloti atvirai, tuomet neabejotinai viešumon iškils ir po kaulelį bus išnagrinėta tikroji Tiura-Tamo poligono, raketos-nešėjos ir erdvėlaivio paskirtis. Tarybų Sąjunga tarptautinėje politikoje tuo metu skrupulingai formavo įvaizdį taikios šalies, kuri kategoriškai nesutinka, jog ginklavimosi varžybos persikeltų į kosmosą. Kas bus, kai anksčiau ar vėliau išaiškės, jog taikioji avelė Tarybų Sąjunga iš tiesų yra nuožmiausias pasaulyje kosminio ginklavimosi varžybų vilkas?

Galutinis sprendimas slapto posėdžio metu buvo priimtas iki istorinio skrydžio likus keturioms dienoms – 1961-ųjų balandžio 8 d. Posėdyje dalyvavo kosminės programos vadai, konstruktoriai ir aukščiausio rango karininkai. Posėdžio dalyvių nuomonės išsiskyrė, tačiau galiausiai buvo nuspręsta: „forminant dokumentus, neleisti nutekėti slaptai informacijai apie poligoną ir raketą-nešėją“.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas