Sovietų Sąjungos vaiduokliai: apleisti miestai, gamyklos ir kalėjimai (5)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Balsas.lt

2012-09-06 19:58

 Daugybė karinių ir pramoninių objektų mena buvusios didžiausios pasaulio valstybės istoriją ir šaltojo karo grėsmę. Kalėjimai, gulagai, fabrikai ir ištisi pramoniniai miestai, kariniai objektai ir tyrimų stotys – jų Sovietų Sąjungoje netrūko. Netrūksta ir dabar, tik šiandien šie betoniniai vaiduokliai tarsi praeities šešėliai stovi apleisti, niekam nebereikalingi. Ir tik baigiančios graužti rūdys, želiantys krūmynai primena skaudų istorijos kontrastą – kadaise aukojant žmonių gerovę buvo kuriama neva pati stipriausia, labiausiai pažengusi, politiškai ir socialiai teisingiausia valstybė.

Stiebėsi didžiulius pinigus kainavusios palydovinės antenos, buvo statomos gigantiškos elektrinės, dygo kaip vandens lašai panašūs pilki pramoniniai miestai, po žeme vienas po kito buvo kasami bunkeriai, kūrėsi raketų paleidimo stotys. Tačiau atėjo laikas ir raudoną vėliavą teko nuleisti. Šiandien buvusioje SSRS teritorijoje liko tik sovietinio idealizmo griaučiai – daugybė apleistų, nebegyvenamų miestų, gamyklų, karinių ir mokslinių tyrimų statinių. Tad šį kartą – apie keletą, mūsų nuomone, įdomiausių objektų.

Apleisti Sovietų Sąjungos miestai

Sovietų Sąjungos byrėjimo laikotarpiu dėl visa apimančio chaoso ir finansinių išteklių trūkumo valdžia ėmėsi štai tokių veiksmų – nustojo remti nedidelius, strategiškai „nesvarbius“ miestelius, esančius atokiuose šalies vietovėse. Kadykčanas – vienas iš daugelio nedidelių miestų, apleistų žlugus Sovietų Sąjungai. Rusijos rytuose, Magadano srityje, esanti gyvenvietė Antrojo pasaulinio karo metais buvo pastatyta gulagų kalinių rankomis. Vėliau čia apsigyveno netoliese esančių anglies kasyklų darbininkai ir jų šeimų nariai, bet žlugus Sovietų Sąjungai anglies kasyklose darbai buvo sustabdyti. Situaciją pablogino ir 1996-aisiais įvykęs sprogimas, kurio metu žuvo 6 darbininkai. Kasyklos buvo uždarytos, netrukus mieste buvo išjungta elektra ir telefonai. Miesto plėtros metais Kadykčane gyveno apie 12 tūkstančių gyventojų, 2002-aisiais jų buvo mažiau nei 900, o dar po penkerių metų liko vos 300.

Dabartinėje Rusijos teritorijoje, Vorkutos regione esantis nedidelis pramoninis miestas, vadinamasis Promyšlenyj (pramoninis), taip pat nugrimzdo į nebūtį kartu su Sovietų Sąjunga. Kadaise naujakurių ant plyno lauko pastatyta gyvenvietė turėjo ir mokyklas, ir ligonines, miestas plėtėsi, buvo statomi nauji namai, nemažai jo gyventojų darbavosi greta esančioje alavo kasykloje. Žlugus SSRS, buvo nutrauktas elektros ir dujų tiekimas, telekomunikacijos nukirstos, o miesto gyventojai palikti nežinioje, negalintys net paskambinti artimiausio miesto ar kaimelio gyventojams. Galiausiai Promyšlenyj gyventojai liko ne tik be pagrindinių patogumų, darbo (kasykla nebedavė naudos), bet ir miesto parduotuvių lentynos ėmė sparčiai tuštėti, kurių, savaime suprantama, niekas nepildė. Gyventojai buvo priversti palikti pačių pastatytą gyvenvietę, namus ir tuščiomis rankomis keliauti ten, kur galėjo rasti darbo ir prieglobstį. Ir šiandien mieste daugybė buvusio miesto gyvenimą menančių daiktų: senų žaislų, knygų, rūbų, buities darbams skirtų įrankių, automobilių ir kitokio rūdijančio „turto“.

1970-aisiais įkurta Pripetė – kadaise klestėjęs energetikų miestelis, turėjęs daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų. Černobylio jėgainės darbuotojai tuo metu gaudavo nemažus atlyginimus, miesto parduotuvėse, kitaip nei likusioje Sovietų Sąjungoje, netrūko deficitinių prekių, tad neretai miestas buvo vadinamas „socialistinio gyvenimo rojumi“. Kaip tragiškai baigėsi ši kelis dešimtmečius trukusi idilė, žinome. Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko avarijos padarinių mastą iki šiol sunku suvokti, o Pripetė dėl šių tragiškų įvykių tapo mirusia dykyne.

Istorikai teigia, kad įvykus tragedijai miesto gyventojų evakuacija nebuvo tinkamai organizuota. Palikti savo namus pasiimant pačius svarbiausius daiktus ir dokumentus žmonėms buvo įsakyta tik praėjus dienai po avarijos. Tiesa, teigiama, kad iki pat Sąjungos žlugimo Pripetės zona buvo griežtai kontroliuojama, tad beveik viskas, kas čia buvo paskubomis palikta, liko savo vietose. Dabar miesto vaizdas, trumpai kalbant, yra klaikus: pastatai nusiaubti, langai išdaužyti, viskas sugriauta ir išgrobstyta. Nepritekliaus kankinami apylinkių gyventojai nepaisė draudimų ir nelegaliai patekę į teritoriją imdavo viską, ką galėjo panešti – nuo namų apyvokos daiktų iki baldų, drabužių ir metalo. Jei kada tektų pamatyti miesto panoramą, ji būtų panaši į šią: vienoje pusėje virš miško masyvo stūkso po sarkofagu „palaidotas“ ketvirtasis Černobylio elektrinės blokas. Iš kitos pusės žvilgsnis kliūva už daugiaaukščio namo, ant kurio stogo – surūdijęs metalinis Sovietų Sąjungos herbas.

Šiandien Pripetės pastatuose radiacijos lygis nėra aukštas. Tačiau sumaniusius juos aplankyti stabdo draudimai – daugelis pastatų yra avarinės būklės. Kiek skvarbesnė spinduliuotė išliko atvirose erdvėse, ypač Pripetės atrakcionų parke, kuris turėjo būti atidarytas keturiomis dienomis vėliau nei Černobylyje nugriaudėjo sprogimas. Šiandien kai kuriose vietose radiacija nuo keliasdešimties mikrorentgenų šokteli iki kelių rentgenų, tačiau, pasak vietinių gidų, prieš kelerius metus matavimo aparatai apskritai „atsisakydavo“ ką nors rodyti. Pripetėje 1985-aisiais buvo pastatyta ir milžiniška stotis, skirta tarpžemyninių balistinių raketų lokacijai. Didelė, 150 m aukščio antena sunaudodavo tiek elektros, kad ją teko statyti prie pat Černobylio elektrinės. Tiesa, paleidimo mechanizmams buvo lemta veikti tik metus – įvykus jėgainės sprogimui, veikla buvo nutraukta, o bazė tapo apleista vieta.

Laikui bėgant Pripetėje pati gamta, rodos, ėmė maskuoti pasauliui padarytus milžiniškus nuostolius. Teritorijoje nesutiksime žmogaus, tačiau čia neretai užklysta laukiniai žvėrys. Kalbama, kad daugiabučiuose gyvena vilkai, medžiai ir krūmynai vis labiau užgožia betonines konstrukcijas ir asfaltą, o apleistų ir išgrobstytų pastatų fone skamba rytinė paukščių giesmė.

Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga turėjo atsitiesti, o tam pirmiausia reikėjo pakankamai energijos išteklių. Energija tuo metu kaip ir šiandien buvo nafta, tik kitaip nei šiandien, rusai apie savo išteklius žinojo kur kas mažiau. Dabar juodasis auksas išgaunamas turtinguose šiaurės Sibiro regionuose, o pokariu pagrindinė ir pirmoji teritorija buvo pietinė Sovietų Sąjungos dalis, tiksliau, Kaspijos jūros regionas, kurio didžioji dalis dabar priklauso Azerbaidžanui. 1949-aisiais čia atrasta ir pradėta pumpuoti nafta – tai iš esmės pakeitė ir pasaulio geopolitinę situaciją.

Kadaise naftos prisotintos Kaspijos žemės, alinamos milžiniškų gavybos darbų, sparčiai seko, tad sovietinei valdžiai teko ieškoti naujų teritorijų. Nežinia, kam kilo mintis gręžti naftą iš jūros dugno, kur jos dar buvo apsčiai, o ta proga viduryje jūros įkurti ir darbininkų miestą, tačiau tuometiniai Sąjungos lyderiai šią idėją palaikė. Vos per kelis mėnesius 42 km nuo kranto ant gigantiškų plieno blokų, siekiančių dugną, iškilo gyvenvietė, vietinių vadinta „Naftos akmenimis“.

Ir tai iš tiesų buvo miestas. Su devynaukščiais gyvenamaisiais pastatais, mokyklomis, parduotuvėmis, industriniais pastatų kompleksais, žaliuojančiomis vaikų žaidimo aikštelėmis ir net fontanais. Jei visas šio unikalaus miesto gatves sujungtume į vieną, ji būtų ne tokia ir trumpa – apie 350 kilometrų. Kadangi Sovietų Sąjunga savo pasiekimus laikė po geležine uždanga, apie tokius urbanistinius sprendimus ir tam laikmečiui aukštus inžinerinius pasiekimus mažai kas žinojo. Vėliau, atradus kitus naftos rezervus Šiaurėje, Kaspijos jūros gavybos mastus lenkusius šimtus kartų, visa industrinė sistema persikėlė į Sibirą, šį jūros miestą palikdama apleistą. Tiesa, teigiama, kad ir šiandien žmonės čia vis dar gyvena.

Straipsnio puslapiai:

Close

Trijų valstybės įmonių iniciatyva steigiamas Transporto inovacijų centras

 2019 m. vasario 15-ąją Susisiekimo ministerijoje buvo pasirašyta sutartis ir memorandumas dėl Transporto inovacijų centro steigimo. Inovacijų centrą steigia 3 valstybės įmonės: „Lietuvos geležinkeliai“, „Kelių ...

Kaip pasirinkti pardavimų mokymų tiekėją?

Ne paslaptis, jog pardavėjų komanda generuoja didžiausias pajamas, išlaikančias visą organizaciją, todėl itin svarbu prisidėti prie šių žmonių žinių bagažo ir įgūdžių tobulinimo. Vienas iš veiksmingų būdų tai padaryti – investuoti į pardavimų komandos mokymus. Vis dėlto, ne visi pardavimų mokymai yra verti investicijų. Besirenkant mokymus ypatingai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų turinį, ...

Planuojantiems pirkti būstą - paskola nekilnojamam turtui įsigyti

Nuosavo būsto, sodo namelio ar žemės sklypo įsigijimas kiekvienai šeimai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir nedidelio galvos skausmo, kadangi nekilnojamo turto pirkimas pareikalauja nemenkai atverti piniginę. Paskolų banko specialistų teigimu, dauguma žmonių, norinčių įsigyti nuosavą būstą, kreipiasi dėl finansavimo ir pildo paskolos gavimo paraišką internetu

Y karta: kuo skiriasi gimę devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje?

Y kartos atstovai daro didelę įtaką darbo rinkai jau beveik 20 metų. Dabartiniai jauni suaugusieji atnešė daug naujovių į darbo procesų sritį ir neretai yra didelė mįslė darbdaviams ir žmogiškųjų išteklių specialistams. ...

Skandinavijoje madingas akcentas populiarėja ir Lietuvoje

Sostinėje, ant gyvenvietės „Lighthouse“ daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi aukščiausios Lietuvoje žaliuojančios terasos. Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant ...

Keliautojas Makalius: Naujuosius planuojantys užsienyje jau beveik pavėlavo

Artėjant didžiosioms metų šventėms klausimas „Kur švęsti Naujuosius?“ tampa ne vieno pokalbio tema. Keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius teigia, kad nors lietuviai pradeda suprasti, jog geriausius pasiūlymus ...

9 patarimai, kaip žiemą komunaliniams mokesčiams išleisti mažiau

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros ...

Kaip per dieną atidaryti elektroninę parduotuvę?

Atidaryti elektroninę parduotuvę tampa vis paprasčiau: nebereikia ilgų ir sudėtingų procesų, samdyti brangiai kainuojančių programuotojų ar derėtis su bankais dėl apmokėjimo būdų. Visa tai galima atlikti vos per dieną. Pasakysite, kad tai ...

„Lidl“ pristato tarptautinį Kalėdų tyrimą: lietuviai norėtų šventę sutikti kaip popiežius

 Dienos trumpėja, oras darosi vis šaltesnis ir palengva pradedame jausti Kalėdų dvasią. Drauge su Kalėdų nuotaikomis artinasi ir galybė pasirengimo didžiausiai metų šventei darbų: organizavimas, apsipirkimas, dekoravimas, dovanų ...

Ar šiuolaikinėje lyderystėje yra vietos jausmams?

Pasauliui minint Boso dieną, pakalbėkime apie šių dienų lyderystę. Kokius reikalavimus keliame vadovams šiandien? Jie turi būti organizuoti, komunikabilūs, lankstūs, atviri naujovėms... Visa tai neginčijama tiesa, tačiau neretai į ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas