Sparti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra – spąstai (II)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Antanas Šutas / Geopolitika

2013-06-24 08:49

Šioje straipsnio dalyje aiškinama, kokių neigiamų pasekmių aplinkai atneša sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra Vokietijoje, ir aptariama, kuria kryptimi turėtų vykti AEI plėtra Lietuvoje.

Pirmą straipsnio dalį skaitykite ČIA.

AEI energetikos plėtra skatina ir taršių elektrinių plėtrą

Remiantis tais pačiais ENTSO-E duomenimis, 2010–2012 m. pagamintos elektros dalis iš dujų, akmens anglių ir kitų taršių elektrinių padidėjo nuo 60 iki 67 procentų. Tokį padidėjimą lėmė ne priverstinai šiek tiek sumažinta elektros iš AEI gamyba, o nuo 23 iki 17 proc. kritusi elektros gamyba Vokietijos branduolinėse jėgainėse. Šį kritimą galima sieti su Fukušimos avarijos dar labiau padidintu spaudimu Vokietijos valdžiai kuo greičiau uždaryti branduolines elektrines. Niekam ne paslaptis, kad labiausiai šia tendencija „rūpinasi“ didžiausi AEI energetikos plėtotojai ir šalininkai.

Taigi, dėl to, kad Vokietijos oras labiau teršiamas azoto ir sieros oksidais bei anglies dvideginiu, patenkančiais iš tradicinių iškastinį kurą deginančių elektrinių, tiesiogiai kaltas branduolinės elektros dalies mažėjimas ir būtinybė vieną bazinės (pastovios) elektros gamybos būdą keisti kitu, tik kur kas aplinkai žalingesniu būdu. Iš AEI generuojama elektra dėl savo netolygumo laiko atžvilgiu negali pakeisti branduolinės elektros, todėl didelę klaidą daro tie, kurie supriešina šias dvi elektros energijos gamybos rūšis. Kaip matome, iš to laimi tradicinė taršioji (bet užtat bazinė) energetika, o pralaimi gamta, kuria AEI propaguotojai taip rūpinasi.

Kitas paaiškinimas, kodėl AEI plėtra skatina tradicinių iškastinį kurą deginančių elektrinių plėtrą, yra būtinybė balansuoti nepastovią elektros energijos iš AEI gamybą. Kuo daugiau įrengiama naujų AEI elektrinių, tuo daugiau reikia numatyti rezervavimo pajėgumų tam laikui, kai vėjas yra per silpnas arba per stiprus vėjo elektrinėms, o saulę dengia storas debesų sluoksnis. O tas tuščias laikas vėjo elektrinių siekia 80 proc., saulės elektrinių viršija 90 procentų. AEI elektrinėms balansuoti dėl galimybės itin greitai keisti blokų galią geriausiai tinka dujomis kūrenamos elektrinės, tačiau jos, nors ir būdamos pačios švariausios iš balansavimui tinkamų įrenginių, vis tiek išmeta didelį šiltnamio dujų kiekį.

Branduolinės elektrinės dėl savo fizikinių savybių yra mažiausiai tinkamos AEI balansavimui ir turi dirbti kuo pastovesniu darbo režimu, todėl jos dirba vadinamojoje „gilioje bazėje“ ir su mažiausiai pastoviais AEI įrenginiais šia prasme neturi nieko bendro, tad niekaip negali daryti įtakos jų darbui. Nors, kita vertus, elektros gamybai iš AEI teikiant pirmenybę ir susidarius itin palankioms meteorologinėms sąlygoms bei turint daug elektrai iš AEI gaminti įrenginių, kaip tik pirmiausia turi būti stabdomi branduoliniai reaktoriai, nes stabdyti tradicinį iškastinį kurą deginančias elektrines, kurios reikalingos tų pačių AEI balansavimui, neleidžia elektros tinklo stabilumo reikalavimai. Tačiau šie pasvarstymai jau būtų kito straipsnio tema.

Straipsnio puslapiai:

- Antanas Šutas

Geopolitika

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas