Spekuliantai kalti dėl bado ir skurdo pasaulyje?


AFP/SCANPIX nuotr.

Balsas.lt

2012-05-03 21:00

Humanitarinių naujienų agentūra „AlertNet“ („Thomson Reuters“ projektas) paviešino ataskaitą, skirtą bado problemai pasaulyje. Joje aptariama biržų spekuliantų kaltė dėl kainų augimo ir bado plitimo pasaulyje.

„Žmonės badauja, nes rinkos atitolusios nuo pusiausvyros. Produktų kainos auga ir neturi nieko bendro su realia maisto verte ir jo pasiekiamumu“,  - teigia Yaneer Bar-Yamas, Anglijos kompleksinių sistemų instituto direktorius. Šis institutas tiria, kaip spekuliacijos biržose paveikia produktų kainas.

Nors jų prekeiviai tikina, kad kainas kelia auganti žmonių populiacija, kuri 2050 metais pasieks 9 milijardus žmonių, kai kurie specialistai linkę manyti, kad kainų augimui įtakos turi keli veiksniai: ne tik gyventojų skaičiaus augimas, bet ir kylančios naftos kainos, eksporto ribojimas ir klimato kaita.

„Produktų rinkų dereguliavimas sukėlė nepastovumo augimą ir paskatino produktų kainų augimą, dėl ko milijonai žmonių visame pasaulyje susidūrė su badu ir skurdu“, - teigia Pasaulinio judėjimo už vystymąsi atstovė Christine Haigh.

Iki to laiko, kai buvo įvykdytas JAV inicijuotas dereguliavimas, fermeriai ir prekeiviai finansinius instrumentus žemės ūkio produkcijai naudojo tik apsaugai nuo tokios rizikos, kaip blogas derlius.

Tačiau per paskutiniuosius metus investuotojai investavo beprecedentinį kiekį pinigų į žemės ūkio prekes biržose. Jie tapo pagrindiniai žaidėjais šioje rinkoje – per pastaruosius penkerius metus investicijos į šiuos produktus iš bankų ir fondų išaugo iki 126 milijardų JAV dolerių, o prieš penkerius metus investicijos tesiekė 65 milijardus JAV dolerių.

2011 metais ši rinka nustojo funkcionuoti kaip švari rinka, kurioje kaina nustatoma pagal paklausą ir pasiūlą. Spekuliantų veikla kainas nutolino nuo įprastų lygių.

„Trumpalaikės spekuliacijos sukelia daug triukšmo“, - sako Ashokas Shahas, investicijų kompanijos „London&Capital“ direktorius.

Prekių kainos keičiasi per daug plačiame diapazone, todėl tokie pokyčiai negali būti tik dėl paklausos ir pasiūlos santykio. Pavyzdžiui, kviečių kainos išaugo 46 proc. nuo 2008 metų sausio iki vasario. Vėliau iki gegužės mėn. nukrito iki tokio paties lygio, o birželį vėl išaugo 21 proc., kad vėliau vėl nukristų rugpjūčio mėnesį.

Kai kurie bankai, nors dar neįrodyta, kad spekuliantų veiksmai gali sukelti maisto prekių kainų augimą, dėl viso pikto pareiškia apie tai, kad jie nuo panašių operacijų susilaiko.

Vokiškas „DekaBank“ pareiškė, kad atsisako investicijų į tokius pagrindinius produktus kaip soja, kviečiai, kukurūzai ir mėsa. „Akademinė diskusija šia tema baigta, bet mes negalime atmesti, kad panašūs veiksmai gali sukelti kainų augimą“, - pasakė banko atstovas.

„Deutsche Bank“ savo socialinėje ataskaitoje pareiškia, kad, kol nebus ištirta, kaip finansinė veikla veikia produktų kainas, nesiruošia daugiau kurti naujų finansinių instrumentų, kurių pagrindą sudaro žemės ūkio prekės.

Close

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

Lietuvos bankas suskaičiavo pensijų fondų rezultatus

 Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas perkopė 3 mlrd. Eur ribą ir 2018 m. birželio pabaigoje sudarė 3 082 mln. Eur. Daugumos pensijų fondų rezultatai šių metų antrąjį ketvirtį buvo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas