Sprendimas, vedantis į pražūtį

(Puslapis 1 iš 2)


Project-Syndicate karikatūra

Kevinas O‘Rourke / Project-syndicate.org

2011-12-19 11:29

Kaip daugelis baiminosi ir tikėjosi, daugiau nei prieš savaitę pasibaigęs Europos viršūnių susitikimas paliko daug neįgyvendintų troškimų. Ir vėl Europos valstybių vadovai pademonstravo, kad nesutaria dėl to, kas sukelia euro zonos ekonominę, bankų sistemos ir valstybių skolos krizes, ir beviltiškai nesugeba išspręsti šių problemų.

Viena pamoka, kurią pasaulis išmoko po 2008 metų finansų krizės, yra ta, kad griežtesnė iždo politika reiškia susitraukimą. Nuo 2010 metų visoje Europoje vykęs eksperimentas galiausiai nepateisinto minties, kad fiskalinė drausmė yra sprendimas. Rugpjūtį buvo pastebimas didžiausias euro zonos pramonės gamybos smukimas nuo 2009 metų rugsėjo, Vokietijos eksportas smarkiai krito spalį.

Antra su tuo susijusi pamoka yra ta, kad sudėtinga apkarpyti nominalius atlyginimus ir jie akivaizdžiai nėra pakankamai lankstūs, kad pašalintų nedarbą. Tą galima pasakyti ir apie tokią lanksčią, mažą ir nedidelę valstybę kaip Airija, kur nedarbas, nepaisant emigracijos, praėjusį mėnesį išaugo iki 14,5 proc. Jei XIX amžiaus „vidinės devalvacijos“ strategija, kurios tikslas yra skatinti augimą apkarpant vidaus atlyginimus ir kainas, pasirodo sunkiai pritaikoma Airijoje, tuomet kaip ES tikisi, kad ji veiks visoje euro zonos periferijoje?

Pasaulis šiandien atrodo panašus į teorinį modelį, kurį ekonomistai naudojo nagrinėdami monetarinių sąjungų kainą ir naudą. Euro zonos valstybių narių prarastas gebėjimas devalvuoti savo valiutų kursus yra labai svarbus praradimas. Vyriausybių pastangos skatinti atlyginimų karpymą nugramzdinant savo šalį į recesiją negali būti valiutų kursų devalvacijos pakaitalu. Visą sureguliavimo naštą užkrauti deficitinėms valstybėms yra tiesioginis kelias į pražūtį.

Akivaizdžiausia paskutinio viršūnių susitikimo idėja yra ta, kad pasiūlyta „fiskalinio stabilumo sąjunga“ visiškai tokia nėra. Vietoj to, kad būtų sukurtas tarpregioninis draudimo mechanizmas, įtraukiantis kontrciklinius pervedimus, siūlomas sąjungos modelis numato prociklinį sureguliavimą recesiją išgyvenančiose valstybėse, be jokių kompensuojančių priemonių padidinti paklausą kitose euro zonos valstybėse. Apibūdinti tai kaip „fiskalinę sąjungą“, kaip kai kurie padarė, yra panašu į beveik orvelišką kalbos pažeidimą.

Dauguma teigs, kad tokie susitarimai yra būtini norint išgelbėti euro zoną, tačiau netolimoje ateityje norint išgelbėti euro zoną reikia, kad Europos centrinis bankas (ECB) veiktų kaip tikra monetarinė įstaiga. Tiesa, Vokietija reikalauja „fiskalinio stabilumo sąjungos“ kaip sąlygos suteikti ECB bent minimalius įgaliojimus veikti taip, kad išsaugoti eurą, tačiau tai yra politinis, o ne ekonominis argumentas. Iš ekonominės perspektyvos šis siūlymas paverstų jau dabar esantį siaubingą institucinį modelį dar blogesniu.

Straipsnio puslapiai:

- Kevinas O‘Rourke

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas