Staigmena vekselio turėtojui: vekselis negalioja

(Puslapis 1 iš 4)


Asmeninio archyvo nuotr.

Ekonomika.lt

2011-01-31 11:18

Vekselis – skolos dokumentas, kuris dėl jam suteiktos teisinės reikšmės, turinio paprastumo, reikalavimų patenkinimo greitumo ir aukšto likvidumo tampa vis populiaresnis tarpusavio atsiskaitymuose negrynaisiais pinigais. Taip pat jis naudojamas kaip kreditavimo ir net prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Siekiant padidinanti pasitikėjimą skolininko mokumu, vekseliai kaip asmeninė skolos grąžinimo garantija vis dažniau išduodami ne tik fizinių asmenų, bet įmonių ar net bankų naudai.

Visgi neretai atsitinka taip, kad asmenys, turintys jų naudai išrašytą vekselį, pervertina savo galimybes įgyvendinti savo reikalavimo teisę. Dažnai pamirštama, kad išrašydamas vekselį jo davėjas pareigas sukuria ne tik sau, bet ir vekselio gavėjui, todėl klaidingai tikima, kad skolos pagal turimą „skolos raštelį“ vekselio turėtojas galės pareikalauti bet kada. Taigi labai svarbu, kad ne tik vekselius išrašantys, bet ir juos priimantys asmenys žinotų, kaip tinkamai elgtis su šiuo dokumentu.

Ne visi skolos rašteliai yra vekseliai

Galiojančiuose teisės aktuose vekselis yra apibrėžiamas kaip vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai vekselyje nurodytam asmeniui sumokėti nurodytą pinigų sumą pats arba įsakęs tai padaryt kitam. Priklausomai nuo to, kam yra adresuota vekselio turėtojo reikalavimo teisė, yra skiriami paprastieji ir įsakomieji vekseliai. Įsakomuoju vekseliu yra laikomas vekselis, kurio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje nurodytam asmeniui sumokėtų jame įrašytą sumą. Paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas įsipareigoja vekselio turėtojui pats sumokėti numatytą sumą.

Vekseliams, skirtingai nei kitiems skolinius įsipareigojimus patvirtinantiems dokumentams, yra būdingas didelis standartizavimas ir itin griežti turinio reikalavimai. Dokumentas, neatitinkantis galiojančiuose teisės aktuose numatytų formalių reikalavimų, neturi vekselio galios. Taigi asmuo, priimdamas vekselį, turi itin atidžiai patikrinti ir įsitikinti, kad popieriaus lape su vekselio davėjo įsipareigojimais yra nurodyti visi įstatymų reikalaujami vekselio rekvizitai.

Kad galiotų, vekselyje turi būti nurodyti žodžiai „įsakomasis vekselis“ arba „paprastasis vekselis“, įsakymas arba besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame įrašytą sumą, mokėtojo pavadinimas arba vardas ir pavardė, duomenys asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta, vekselio išrašymo vieta ir data, taip pat vekselį išrašiusio asmens parašas.

Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šių rekvizitų, neturi vekselio teisinės galios. Tokiu atveju vekselio turėtojui tenka vekselio neapmokėjimo ir priverstinio jo įvykdymo negalimumo rizika. Tai reiškia, kad siekdamas susigrąžinti skolą tokio dokumento turėtojas turės kreiptis į teismą ir savo teises ginti, įrodinėdamas skolos buvimo ir pinigų perdavimo vekselio davėjui faktą.

Straipsnio puslapiai:

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Ragina atsukti pinigų kranelį: už pagimdytą vaiką – keturis kartus didesnė išmoka

Grupė Seimo narių siūlo valstybei plačiau atverti savo iždą, skirstant paramą daugiavaikėms šeimoms. Politikų manymu, šiuo metu per mėnesį vaikui skiriama 28,5 Eur išmoka atrodo juokinga, mat vien tik gimusio vaiko kraitelis ...

Baltijos šalys: kas gyvena geriau?

Daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga kaip ant mielių, tačiau mes vis dar išliekame vieni iš mažiausiai uždirbančių Baltijos šalyse. Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo ...

Ekspertai: „Rosatom“ svarsto galimybę atnaujinti jėgainės statybas

Rusijos valstybės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ įmonė „Atomprojekt“ paskelbė planuojamos Baltijos atominės elektrinės (AE) teritorijos tyrimo darbų konkursus. Lietuvos ekspertų teigimu, tai gali ...

Lietuvos BVP ketvirtąjį ketvirtį augo sparčiau nei ES vidurkis

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, augo sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, skelbia Eurostatas. Lietuvos ekonomika per ketvirtį augo 0,5 proc., rodo ...

„Lidl“ starto Lietuvoje data jau įgavo kontūrus

Iki šiol konkrečiai neįvardyta Vokietijos žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ starto Lietuvoje data jau įgavo kontūrus - Kauno rajone, Ramučiuose pastatytas šios kompanijos 42 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos ...

Dirbančiųjų ligos pašalpa – „Sodrai“ į kišenę

Tūkstančiai gyventojų nepasinaudoja teise į ligos pašalpą, kuri bent iš dalies kompensuotų praradimus, ir milijonus eurų palieka „Sodrai“ - per 2015 metus dėl ligos pašalpos skyrimo nesikreipė 59,3 tūkst. ...

Žvilgsnis į mažiausius atlyginimus: kiek ir kam keitėsi?

Nuo šių metų didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų atlyginimai. Jiems kelti 2016 m. biudžete papildomai skirta 10 mln. eurų. Į mokinio krepšelį „įdėtos“ lėšos kas mėnesį pervedamos savivaldybėms ir naudojamos ...

Siekiama pažaboti lenkiškos mėsos įvežimą į Lietuvą

Valdžia raginama imtis ekonominių priemonių, kad būtų sustabdytas legalios ir kontrabandinės lenkiškos mėsos srautas į Lietuvą. Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius sako, kad vienas pasiūlymų bus 5 proc. pridėtinės vertės ...

Lietuva netrukus gali gauti leidimus pieno produktų vežimui į Kiniją

Lietuva netrukus gali gauti pieno sertifikatus, kurie leistų vežti produkciją į Kiniją. Be to, kinai domisi šienainio importu, sako Veterinarijos tarnybos vadovas. Pasak Jono Miliaus, kovo pradžioje taip pat bus žinoma dėl galimybės ...

Verslo ryžtas skolintis plėtrai auga

Smulkiųjų verslininkų ryžtas investuoti į plėtrą tendencingai auga – net 88 proc. verslo atstovų pasinaudotų išoriniu finansavimu tam, kad plėstų savo veiklą. Tai atskleidė bendrovės „Spinter“ atlikto tyrimo, kurio metu ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas