Starto salvių verslui bankai nešaudo

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-01-23 07:00

Sėkmingiausiai veikiantys pasaulio verslininkai vienbalsiai trimituoja, kad svarbiausia versle – gera idėja. Tačiau vien idėja sotus nebūsi, o norint šią paversti turtu neišvengiamai prireiks investicijų. Čia ir prasideda verslas.

Nevertėtų stebėtis, kad vienas pagrindinių sveikos ekonomikos indikatorių – aktyvus verslo noras skolintis. Prekybos aktyvumui keliant sparnus, kyla ir noras plėsti veiklą, o norams apyvartinių lėšų pakanka ne visada. Ekspertams jau titulavus 2014-uosius augimo metais, galime atsiversti ekonomikos sveikatos kortelę ir pažiūrėti, kaip greitai plaka Lietuvos verslo kreditavimo širdis.

Lietuvos banko duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių nefinansinėms korporacijoms buvo suteikta 7,4 mlrd. litų naujų paskolų. Palyginti su atitinkamu 2012 metų laikotarpiu, galima stebėti augimą – pasaulio pabaigos metais verslui buvo paskolinta 6,8 mlrd. litų.

Vis dėlto, nors praėję metai bus pirmieji po ilgo laikotarpio, kai paskolų portfelis ūgtelėjo, skaičiai nė iš tolo neprilygsta 2008-iesiems, kuomet finansų institucijos verslą apdovanojo net 21,5 mlrd. litų paskolų.

Statistikos departamento duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius nuo 2010-ųjų sausio 1 dienos iki 2014 metų sausio 1 dienos išaugo 9 proc. Naujų paskolų kiekis per tą patį laikotarpį sumažėjo kone trečdaliu. Akivaizdu, kad verslas ieško ir randa kitų finansavimo būdų.

Stabdo griežta reguliacija

Pasaulinė finansų ir Europos skolų krizės, sukėlė panikos bangą finansų sektoriuje ir smarkiai pristabdė paskolų tėkmę į ekonomiką. Paradoksalu, tačiau laiku, kai centrinių bankų palūkanų norma plūduriuoja visiškai dugne, suteikiamų paskolų portfelis iš esmės stovi vietoje.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, paklaustas, kas lemia bankų nenorą skolinti, teigė, kad kelerius metus buvo grąžinamos iki krizės išduotos paskolos, todėl portfelio mažėjimas yra natūralus reiškinys.

„Iki praėjusių metų vidurio dar buvo jaučiamas gana didelis nerimas dėl ekonominės aplinkos, todėl įmonės investavo atsargiai ir rezervuotai žiūrėjo į plėtros galimybes“, – aiškino ekonomistas. Pašnekovas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ taip pat sakė, kad didelės įmonės, pateikiančios gerus finansinius rodiklius, gali skolintis labai palankiomis sąlygomis.

„Sunkiau yra pradedantiesiems, kurie neturi nei savo veiklos istorijos, nei teigiamų pinigų srautų, nei užstato“, – pridūrė N. Mačiulis.

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė manąs, kad tiek verslas, tiek bankai vis dar jaučia krizės metu atsiradusią baimę. „Padėtis jau stabilizavosi ir Europoje, ir JAV, tad baimės gal yra per daug“, – sakė ekspertas.

Verta priminti, kad pastaraisiais metais Europoje bankams atsirado naujų standartų, kurie skatina atsakingiau vertinti riziką. Tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo bendrovės KPMG įmonių finansų paslaugų vadovas Darius Klimašauskas pabrėžė, kad „Bazelis III“ reikalavimai skatina bankus siekti didesnio pelningumo ir taip atitikti likvidumo reikalavimus.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas