Statybų bendroves maitina vidinė migracija

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-07-04 11:08

Pernai Lietuvoje gyvenamąją vietą pakeitė apie 60 tūkst. žmonių arba tiek, kiek metų pradžioje gyveno Alytaus mieste. Vidinė migracija šalyje pernai, palyginus su 2011 metais, padidėjo 15 procentų. Daugiausiai gyventojų – 11 tūkst. persikėlė į Vilnių. Sostinė taip pat pirmavo pagal naujai pastatytų būstų skaičių, rodo Statistikos departamento duomenys.

Šalies sostinė Vilnius pernai pritraukė 56 proc. daugiau žmonių nei 2011-aisiais ir 67 proc. daugiau nei 2010 metais. Čia 2012 m. pastatytų būstų skaičius siekė 1,9 tūkst. ir sudarė 36,5 proc. visų naujos statybos butų šalyje. „Sostinėje veikia daug valstybinių organizacijų, įmonių ir užsienio korporacijų atstovybių, sukoncentruota daugiau nei pusė šalies universitetų. Dėl to ji nuolat pritraukia naujų gyventojų, o dalis jų kasmet nusprendžia įsigyti nuosavą būstą“, – teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Vilnius išsiskiria ir pagal išduodamų būsto paskolų skaičių. „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu 44 proc. visų naujai išduodamų būsto paskolų skiriama didžiausiame šalies mieste. Pasak J. Gumuliauskienės, dažniausiai būstui skolinasi 35 metų amžiaus, paprastai jau sukūrę šeimą, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas gyventojai. „Tokie gyventojai pasirašo būsto paskolos sutartis 20-22 metų laikotarpiui, jie dažniausiai renkasi 65 kv. metrų butus arba 170 kv. metrų gyvenamuosius namus“, – apibendrina J. Gumuliauskienė.

Vilioja ir kiti miestai

Praėjusiais metais augo atvykėlių skaičius ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Iš viso 2012-aisiais į miestus atvyko 38 tūkst. naujų gyventojų arba penktadaliu (19,4 proc.) daugiau nei 2011-aisiais. Šiek tiek ūgtelėjo ir atvirkštinė migracija: persikėlusių į kaimiškas vietoves skaičius didėjo 8,2 proc. iki 22 tūkstančių.

Antras populiariausias naujakurių miestas po Vilniaus buvo Kaunas: jame pernai apsigyveno 4,3 tūkst. naujakurių. Į Klaipėdą atvyko 2,4 tūkst. naujų gyventojų. „Lyginant su gyvenančiaisiais kituose šalies miestuose, kauniečiai ir klaipėdiečiai tikrai aktyviai perka gyvenamąjį būstą. „Swedbank“ duomenimis, jei Vilniaus gyventojai šiuo metu sudaro beveik pusę visų naujų būsto paskolų sutarčių, 17 proc. tokių sutarčių sudaro Kauno, o 16 proc. – Klaipėdos gyventojai. Vidinės migracijos kryptys atspindi, kad trys didieji šalies miestai suteikia daugiausia mokslo, darbo ir karjeros galimybių“, – pastebi J. Gumuliauskienė.

Naujų būstų Vilniuje padvigubėjo

Statistikos departamento duomenimis, lyginant su 2011 metais, 2012-aisiais baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų skaičius Vilniuje išaugo 123 procentais, tai yra, nuo 855 iki 1905. Kituose didžiuosiuose šalies miestuose naujų būstų skaičius mažėja: 2012 metais naujai baigtų statyti būstų skaičius Kaune sumažėjo 38 proc., o Klaipėdoje – 36,5 procentais.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas