Studentų pasirinkimai kelias šalies aukštąsias mokyklas nusviedė ant išlikimo ribos (2)


Ekonomika.lt

2015-07-23 17:44

 Skelbiant pakviestųjų aukštosiose mokyklose studijuoti sąrašus labai retas pagalvoja apie kitą jų reikšmę. Šias žinias, neabejotinai seka ir pačios aukštosios mokyklos, mat su atėjusiais studentais ateina ir pajamos. Vis dėlto šiemet net keletas aukštųjų mokyklų sulaukė tik simboliško stojančiųjų skaičiaus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė 2015 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Šiame etape prašymus pateikė 33 198 stojantieji (2014 m. – 35 550), iš jų 20 466 stojantieji yra šių metų abiturientai. 61 proc. stojančių aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. kolegijų. Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesta 14 516 asmenų (2014 m. – 14 922), į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji, skelbiama pranešime.

Universitetų siekiamybė yra norinčiųjų stoti į valstybės finansuojamas vietas, mat daugelis studentų, pakviestų į mokamas vietas, dažniausiai atsisako tokios galimybės. Tokiu atveju aukštosioms mokykloms gyvybiškai svarbu, kad studentai norėtų mokytis nemokamai ir taip atneštų garantuotas pajamas. Vis dėlto šiemet pasisekė ne visoms aukštosioms mokykloms.

Studijuoti valstybės lėšomis Europos humanitariniame universitete nepanoro nei vienas studentas. Kazimiero Simonavičiaus universitetas sulaukė tik 4 studentų, norinčių studijuoti valstybės lėšomis. Pernai tokių stojančiųjų buvo gerokai daugiau – 37. Balstogės universiteto filialas Vilniuje sulaukė vienu prašymu mažiau nei pernai, taigi šiemet čia nemokamai studijuoti panoro tik vienas studentas. Tokia padėtis ir LCC tarptautiniame universitete, tačiau ir pernai tokių studentų čia buvo tik 3. Tarp šių universitetų geriausiai pasirodė Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, kuri surinko 2 studentus, norinčius studijuoti valstybės lėšomis, tačiau pernai tokių norinčiųjų taip ir neatsirado.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo feisbuko paskyroje teigia, kad tokie rezultatai turi priversti susirūpinti ne tik ant išlikimo slenksčio esančias aukštąsias mokyklas, bet ir Švietimo ir mokslo ministeriją.

„Žiūriu į LAMA BPO paskelbtą 2015 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus. Po kurio laiko suvokiu, kad į ekraną žiūriu išsižiojęs. Susigėdęs užsičiaupiu. Toliau žiūriu. Vėl burna prasiveria. Tai yra trileris. Lietuvos abiturientai sudarė universitetų-mirtininkų sąrašą. Penkiuose universitetuose valstybės finansuojamas vietas pasirinko keturi arba mažiau studentų. Dviejuose universitetuose į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo maždaug du kartus. Viename universitete į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo tris kartus. Viename universitete į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo... dešimt kartų. Viename universitete mokamose ir nemokamose vietose studijuoti nusprendė... keturi studentai. Viename universitete darbuotojų skaičius yra tris kartus didesnis nei bendras – į mokamas ir nemokamas vietas – kviečiamų bakalaurų skaičius.

Galbūt Švietimo ir mokslo ministerijoje kas nors atkreips dėmesį į tai, kad aštuoniolikmečių šiemet Lietuvoje yra 34 procentais mažiau nei jų buvo prieš 10 metų. O universitetų yra daugiau. O studijų kokybė su universitetų skaičiumi nekoreliuoja. Tiksliau koreliuoja. Koreliacijos koeficientas yra neigiamas“, - savo įraše teigia jis.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas