Su drąsėjančia Lietuva – prieš Putiną

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Antanas Guoga / Ekonomika.lt

2014-05-15 13:41

Aš pasisakau prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą politiką. Ir joks parsidavėlis manęs neįtikins nuosaikumo ir diplomatijos galia. Rusijos prezidentas supranta tik jėgos diplomatiją, ir norint kovoti prieš ją – reikia drąsaus apsisprendimo. O drąsos galime semtis tik iš praeities.

Todėl minint Lietuvos kariuomenės ir partizanų dieną verta prisiminti ne tik graudžią liaudies dainą „Nulinko liepa šalia kelio...“, o prabilti ir apie tai, kam įkvepia mūsų istorinė atmintis. Aktyvumui ar pasyvumui? Kovai ar pasidavimui? Svajonei ar nusivylimui?

Kai privačiuose pokalbiuose ar susitikimuose verslininkai bando diskutuoti apie tai, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė ar ją palaikantys pernelyg aštriai pasisako prieš Rusijos politiką, nebijau žiūrėti šiems žmonėms į akis.

„Ei, bet juk verslui tai verslas, o ne politika“, – sako jie. Ir tuo pačiu metu nesibodi žiūrėti, kaip jų aplinka pamažu prisipildo besipuošiančiais „koloradkėmis“. „Kam šakotis, juk prieš Rusiją Lietuva neatsilaikys nė dviejų valandų“, – nepaliauja kartoti. Užmiršdami, kad stiprūs esame iki to momento, kai neabejojame savimi, savo valstybe ir savo ateitimi.

Pilietiškumo ir patriotizmo pamokų mes visi mokomės vaikystėje. Deja, ne visiems pavyksta įsidėmėti svarbiausias istorijos datas ir įvykius. Ir jeigu jūs praleidote šias pamokas, tai dar nereiškia, kad visi Lietuvoje mąsto kaip tie, pabėgę iš pamokų.

Tuo tarpu aš nebijau kartoti, kad ciniškas V. Putino sprendimas skirti papildomas simbolines išmokas buvusiems kariškiams, kurie sovietų okupacijos metais naikino Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo siekusius partizanus, yra spjūvis mūsų valstybei ir jos istorijai. Kariškiai, kurie dalyvavo kovinėse operacijose likviduojant nacionalistinius pogrindinius judėjimus Lietuvos teritorijoje, vykdė žiaurų chirurginį veiksmą – bandė išoperuoti iš tautos smegenų laisvės siekį.

Kodėl kalbu taip aršiai? Todėl, kad nuo lobotomijos saugau savo atmintį. Mūsų šeimos istorijoje gyvas pasakojimas apie mano močiutės brolį partizaną Juozą Paliūną, pravarde Rytas. 1944 metais jis atsisakė pagundų bėgti nuo bolševikų ir trauktis į Vakarus, o pasirinko kartu su visa tauta gyventi pavergtos Tėvynės gyvenimą. Žmogus pasirinko žūti už svajonę – kiek tai yra suprantama šiandien?

Taip, partizanai dėjo galvas už troškimą gyventi: laisvai, nepriklausomoje savo šalyje, teisingesnėje visuomenėje. Iki pat savo mirties 1952 metais Rytas vadovavo Prisikėlimo apygardai, ir, kiek aš žinau, niekam per daug neaiškino, kodėl žengė tokiu gyvenimo keliu... Patekęs į pasalą, Rytas pasirinko garbingą būdą – pasitraukti, o ne išduoti. Kartais pagalvoju ir apie tai, kažin kiek mūsų verslininkų ir politikų šiandien išdrįstų pasielgti taip pat?

Straipsnio puslapiai:

- Antanas Guoga

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas