Sukčiai šalia jūsų: kas dažniausiai kenkia verslui?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2013-12-12 10:16

Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrimas „Profiles of a Fraudster“ parodė, kad dažniausiai versle sukčiauja įmonių darbuotojai, kurie neretai turi pagalbininkų pačioje įmonėje ar už jos ribų.

Siekdami sudaryti tipiško „nusikaltėlio darbo vietoje“ portretą, KPMG komercinių ginčų ir sukčiavimo atvejų tyrimų padalinio specialistai išnagrinėjo 596 piktnaudžiavimo ir sukčiavimo atvejus, įvykdytus per pastaruosius dvejus metus 78 pasaulio šalyse.

„Sukčiavimo pobūdis ir būdai nuolat evoliucionuoja, panašiai kaip gripo virusai. Bendrovės negali stovėti vietoje ir naudoti senuosius metodus sukčiams išaiškinti. Dar prieš kelis dešimtmečius sukčiai buvo parašų padirbinėtojai, o šiandien į jų vietą ateina interneto, išmaniųjų prietaisų naudotojai ir duomenų analitikai“, – teigė Povilas Akstinas, „KPMG Baltics“ verslo sandorių sudarymo ir restruktūrizavimo skyriaus vadovas.

Paaiškėjo, kad tipinis sukčius dažniausiai yra vidutinio amžiaus darbuotojas (70 proc. atvejų sukčiaus amžius yra nuo 36 iki 55 m.), dirbantis aukščiausioje vadovų grandyje, administracijoje, rinkodaros ar pardavimų skyriuje. 54 proc. atvejų tai užimantis vadovaujančią poziciją asmuo, dažniausiai – vykdantysis direktorius. Tipinis sukčius paprastai organizacijoje yra išdirbęs ne mažiau kaip 6 metus.

Tyrimas parodė, kad sukčiavimo pobūdis ir dažnumas priklauso nuo pačios organizacijos sudarytų galimybių. Remiantis tyrimo duomenimis, 54 proc. sukčiavimo atvejų sukčiauti palengvindavo ar net paskatindavo silpna vidaus kontrolės sistema. Organizacijos, kurios sugriežtindavo darbuotojų kontrolę ir priežiūrą, labai sumažindavo tokių nusikaltimų riziką – jei dar nebūdavo per vėlu.

Vis dėlto stipri vidaus kontrolės sistema negali užkirsti kelio visiems sukčiavimo atvejams. Tyrimas „Profiles of a Fraudster“ parodė, kad vienu iš penkių atvejų buvo apgaudinėjama nepaisant visų saugumo priemonių, o net 11 proc. sukčių turėjo pagalbininkų, kurie padėjo apeiti kontrolės sistemas. Tai reiškia, kad sukčius dažnai yra organizacijos narys, kuris supranta kontrolės sistemos veikimą, žino jos trūkumus ir kaip juos išnaudoti.

Pasak tyrimo, dominuojantis sukčiaus tipas – „oportunistas“, nusikaltimą atliekantis pirmą kartą. Dažnai tai būna patikimas darbuotojas, užimantis atsakingas pareigas, kurio išaiškintas poelgis nustebina kolegas. Retesnis yra „plėšrūno“ tipas, kuris ieško darbo vietos, kur galėtų sukčiauti, o įsidarbinęs pradeda kurti aferų schemas.

Kodėl ryžtamasi sukčiauti?

Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinės sukčiavimo priežastys gali būti apibūdintos kaip godumas pinigams, galimybė praturtėti ar atsikratyti turimų skolų, o 16 proc. pagautų sukčių nurodė, kad jie paprasčiausiai jaučiasi neįvertinti darbe. Rečiau paminėtos priežastys: verslo tikslų siekis ir „pamačiau, kad galiu“, kuomet žmogus pastebėjęs spragą neatsispiria pagundai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas