Sumažinti šildymo kainas trūksta tik proto (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Albinas Čaplikas / valstietis.lt

2012-04-07 11:39

Vyriausybei nepriėmus svarbių energetinių sprendimų, už šildymą dar ilgai mokėsime brangiausiai Europoje. Baigiasi vienas brangiausių Lietuvos istorijoje šildymo sezonas.

Tačiau toks jis gali būti ir kitąmet, nes energetikai tikina, kad sumažinti šildymo kainas nėra jokių galimybių. Ar iš tikrųjų taip yra? Štai maždaug penktadalis valstybės piliečių už šildymą moka gerokai mažiau ir jie ketina tam skiriamas išlaidas dar sumažinti. Gal atsipeikėsime ir pasuksime jų pramintais takais?

Neišeina sutaupyti

Savame kieme pranašas nebūsi, todėl pasitelkiami ekspertai iš užsienio. Atlikusi tyrimą, Didžiosios Britanijos konsultacinė kompanija „Oxera“ padarė išvadą, kad palyginus išlaidas šildymui su vartotojų gaunamomis pajamomis, lietuviai būsto šildymui išleidžia santykinai didžiausią gaunamų pajamų dalį Europos Sąjungoje.

Tačiau ir be šios išvados žinome, kodėl taip yra. Labai daug žmonių Lietuvoje gyvena senuose, nerenovuotuose daugiabučiuose, kuriems 2–3 kartus reikia daugiau šilumos nei gyvenantiems naujos statybos ar apšiltintuose namuose. Kita priežastis – dauguma vartotojų negali reguliuoti šilumos suvartojimo, t. y. negali šildytis pagal galimybes. Kartais net kyla baimė, kad radiatoriai neatlaikys karščio ir sprogs, tačiau temperatūros pats žmogus sumažinti negali.

Mokame nevienodai

Prieniškiai, anykštėnai, šalčininkiečiai ir dar keliolikos savivaldybių gyventojai gali pavydėti penktadaliui savivaldybių gyventojų, kurių piniginės dėl mokesčių už šildymą nenukentėjo. Taigi pavydėkime Ignalinos, Molėtų, Tauragės, Radviliškio, Utenos, Širvintų, Raseinių, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės savivaldybėms, kurios būstams šildyti naudoja vis daugiau (63–100 proc.) biokuro (Molėtų savivaldybė – 100 proc., Ignalinos – 99 proc.). Kiek jie mokės už šildymą besibaigiant jo sezonui? Minėtų savivaldybių gyventojai už būsto šildymą balandį mokės nuo 20,23 iki 25,85 ct už 1 kWh su PVM.

Labiausiai pinigines palengvino Prienų, Anykščių, Trakų, Pakruojo ir Joniškio gyventojai – nuo 33,70 iki 34,72 ct už 1 kWh. Tik 1–2 ct mažiau mokėjo Alytaus, Šalčininkų, Kauno, Druskininkų, Vilkaviškio ir Telšių šilumos vartotojai. Šiai grupei reikia priskirti ir po 76 proc. biokuro naudojančius Biržus bei Skuodą, tačiau tai – tik laikinos išimtys.

Perspektyvos nelinksmos

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigė, kad 80 proc. šalies gyventojų, kurie šildymui daugiausia naudoja gamtines dujas, kitą sezoną laukia dar didesnis išbandymas. Ir melskimės, kad žydai su persais (iraniečiais) nesumanytų vieni kitų apšaudyti raketomis. Naujas karo židinys kaipmat pašokdintų naftos ir dujų kainas pasaulinėje rinkoje, taigi ir Prienuose, Šalčininkuose bei kitose nepasiruošusiose žiemai savivaldybėse.

Straipsnio puslapiai:

- Albinas Čaplikas

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas