Sumažinti šildymo kainas trūksta tik proto (2)
(Puslapis 1 iš 3)
Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.
2012-04-07 11:39
Vyriausybei nepriėmus svarbių energetinių sprendimų, už šildymą dar ilgai mokėsime brangiausiai Europoje. Baigiasi vienas brangiausių Lietuvos istorijoje šildymo sezonas.
Tačiau toks jis gali būti ir kitąmet, nes energetikai tikina, kad sumažinti šildymo kainas nėra jokių galimybių. Ar iš tikrųjų taip yra? Štai maždaug penktadalis valstybės piliečių už šildymą moka gerokai mažiau ir jie ketina tam skiriamas išlaidas dar sumažinti. Gal atsipeikėsime ir pasuksime jų pramintais takais?
Neišeina sutaupyti
Savame kieme pranašas nebūsi, todėl pasitelkiami ekspertai iš užsienio. Atlikusi tyrimą, Didžiosios Britanijos konsultacinė kompanija „Oxera“ padarė išvadą, kad palyginus išlaidas šildymui su vartotojų gaunamomis pajamomis, lietuviai būsto šildymui išleidžia santykinai didžiausią gaunamų pajamų dalį Europos Sąjungoje.
Tačiau ir be šios išvados žinome, kodėl taip yra. Labai daug žmonių Lietuvoje gyvena senuose, nerenovuotuose daugiabučiuose, kuriems 2–3 kartus reikia daugiau šilumos nei gyvenantiems naujos statybos ar apšiltintuose namuose. Kita priežastis – dauguma vartotojų negali reguliuoti šilumos suvartojimo, t. y. negali šildytis pagal galimybes. Kartais net kyla baimė, kad radiatoriai neatlaikys karščio ir sprogs, tačiau temperatūros pats žmogus sumažinti negali.
Mokame nevienodai
Prieniškiai, anykštėnai, šalčininkiečiai ir dar keliolikos savivaldybių gyventojai gali pavydėti penktadaliui savivaldybių gyventojų, kurių piniginės dėl mokesčių už šildymą nenukentėjo. Taigi pavydėkime Ignalinos, Molėtų, Tauragės, Radviliškio, Utenos, Širvintų, Raseinių, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės savivaldybėms, kurios būstams šildyti naudoja vis daugiau (63–100 proc.) biokuro (Molėtų savivaldybė – 100 proc., Ignalinos – 99 proc.). Kiek jie mokės už šildymą besibaigiant jo sezonui? Minėtų savivaldybių gyventojai už būsto šildymą balandį mokės nuo 20,23 iki 25,85 ct už 1 kWh su PVM.
Labiausiai pinigines palengvino Prienų, Anykščių, Trakų, Pakruojo ir Joniškio gyventojai – nuo 33,70 iki 34,72 ct už 1 kWh. Tik 1–2 ct mažiau mokėjo Alytaus, Šalčininkų, Kauno, Druskininkų, Vilkaviškio ir Telšių šilumos vartotojai. Šiai grupei reikia priskirti ir po 76 proc. biokuro naudojančius Biržus bei Skuodą, tačiau tai – tik laikinos išimtys.
Perspektyvos nelinksmos
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigė, kad 80 proc. šalies gyventojų, kurie šildymui daugiausia naudoja gamtines dujas, kitą sezoną laukia dar didesnis išbandymas. Ir melskimės, kad žydai su persais (iraniečiais) nesumanytų vieni kitų apšaudyti raketomis. Naujas karo židinys kaipmat pašokdintų naftos ir dujų kainas pasaulinėje rinkoje, taigi ir Prienuose, Šalčininkuose bei kitose nepasiruošusiose žiemai savivaldybėse.
- Albinas Čaplikas
