Sunerimę emigrantai susidomėjo Lietuvoje likusiu savo turtu


Fotolia.com nuotr. Oro uostas

2017-04-14 16:59

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. emigrantų, o užklausų dėl to, kas gali vykti su sąskaitose sukauptomis santaupomis, pastaruoju metu daugėja, pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).

„Nepaisant to, kad išvyko, emigrantai pensijų fonduose sukaupto savo turto nepamiršo. Priešingai, susidomėjimas jų likimu ir padėtimi pastaruoju metu išaugo dvigubai. Į fondų valdytojus aktyviau besikreipiantys žmonės domisi, ne tik tuo, kokias sumas jie yra sukaupę, kaip sekasi investuotojams, bet ir teiraujasi, kaip valdžios sprendimai reformuoti pensijų sistemą, gali paveikti jų sukauptas lėšas, kokių veiksmų jie turėtų ar galėtų imtis“ – teigia LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys.

LIPFA skaičiavimu, pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 400 tūkst. žmonių, kurių sąskaitos yra neaktyvios dėl nutrūkusių darbo santykių, o 75 proc. pasyviai kaupiančiųjų yra emigravę. Išmokos laikinai savo kaupimą pensijų fonduose sustabdžiusiems emigrantams, kai jie pasieks pensinį amžių, gali siekti per 0,4 mlrd. eurų.

Pasak Š. Ruzgio, nerimą kelia signalai, jog dalis emigrantų teiraujasi, ar savo santaupų jie negalėtų „išvesti“ iš Lietuvos.

„Žmonės klausia, ar pensijai kaupiamas lėšas jie gali persivesti ir prijungti prie užsienio šalyse senatvei kaupiamų lėšų. Deja, bet išskyrus nedideles išimtis, teisiškai to padaryti nėra galimybės. Jų sukauptos lėšos valdomos ir pinigus uždirba Lietuvoje, čia ir liks. Tačiau faktas, kad toks klausimas keliamas, tuo aktyviai domimasi, rodo, jog žmonės susirūpinę savo finansiniu saugumu senatvėje ir nėra tikri ar galės gauti papildomą išmoką už Lietuvoje išdirbtus metus ir mokėtus mokesčius“, – teigia LIPFA vadovas.

Kita pastebima tendencija, kad laikinai kaupimą sustabdžiusių asmenų sąskaitos vėl tampa aktyvios, tai reiškia – žmonės grįžta į Lietuvos darbo rinką.

„Pagal tai, kad per pastaruosius penkerius metus kaupimas atsinaujino maždaug 18 proc. suspenduotų pensijų fondų sąskaitų, matome, jog žmonės ne tik išvyksta, bet ir grįžta, įsilieja į darbo rinką. Tai iš esmės reiškia, kad finansinio raštingumo, sąmoningumo lygis keičiasi. Į Lietuvą grįžta aukštesnes pajamas gaunantys ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriantys asmenys. Tikėtina, jog dalis jų yra išsimokslinę, kvalifikuoti emigrantai, nusprendę grįžti į Lietuvą ir efektyviai prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo. Dažnai jie atsiveža Vakarų šalių praktiką ir supratimą, kad prie pensijos kaupimo turi prisidėti patys ir tikisi atitinkamų instrumentų bei valstybės indėlio į tai“, – sako Š. Ruzgys.

Šiuo metu privačiuose pensijų fonduose savo pensijas kaupia per 1,3 mln. Lietuvos gyventojų, arba daugiau nei 80 proc. visų dirbančiųjų. Nuo 2004 m. fondai uždirbo 600 mln. eurų, o viso fonduose sukaupta virš 2,5 mlrd. eurų.

Close

Apklausa parodė, kokia rizika gresia Lietuvos finansų sistemai

 Kibernetinių išpuolių išsipildymo tikimybė ir galimas poveikis Lietuvos finansų sistemai yra didžiausia rizika, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta finansų įstaigų apklausa. Nors ir šiek tiek atslūgusi, tarp svarbiausių ...

Svarbūs bankų patarimai, kaip atostogų metų išvengti finansinių problemų

 Vasara neatsiejama nuo atostogų. Kai bilietai jau kišenėje, viešbutis užsakytas, lankytinų vietų sąrašas sudarytas, finansų ekspertai pataria nepamiršti dar vieno svarbaus dalyko – pasirūpinti savo pinigais. ...

Lietuvos bankas įspėja: plinta naujas sukčiavimo būdas

Lietuvos banko duomenimis, vis dažniau pasitaiko apgautų gyventojų, kurie patiria nuostolių prekiaudami rizikingomis finansinėmis priemonėmis, o vėliau kreipiasi į bankus dėl MasterCard kortelėmis atliktų mokėjimų atšaukimo, taip siekdami ...

5 dalykai, kuriuos privalo žinoti neprofesionalus investuotojas

Suteikti profesionalią konsultaciją, aiškiai informuoti apie investicinio produkto rizikas ir mokesčius, o įrodymus apie suteiktą konsultaciją saugoti penkerius metus – tai dalis reikalavimų, kurių nuo šiol turės laikytis visi ...

„Luminor“ klientai neviltyje: antra dieną negali pasinaudoti kasdiene paslauga

Banko „Luminor“ klientai jau dvi dienas iš eilės pinigus pervesti gali tik kitiems „Luminor“ klientams. Kol klientai piktinasi, kad negali nei gauti pinigų iš kitų bankų, nei pervesti, pats bankas ...

Vitas Vasiliauskas ragina ruoštis blogesniems laikams

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos ...

Kokie būna paskolų tipai?

Paskola – tai finansinis įsipareigojimas pasirinktam kreditoriui, kuris paskolina lėšas už sutarto dydžio palūkanas ir tam tikromis sąlygomis, įvardintomis sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kokiam tikslui bus panaudotas gautas ...

VMI laiškų sulauks tūkstančiai: išsisukti nepavyks

Pasibaigus gyventojų pajamų deklaracijų metui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradeda belstis į skolininkų duris. Laiškai pasieks kiekvieną skolingą, o juos ignoruojant bus imamasi ir kraštutinių priemonių. Be to, VMI belsis ne ...

Kitą savaitę įsigalioja naujas įstatymas. Ką apie tai turi žinoti bankų klientai?

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai ...

Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: paaiškino, kaip atsiskaitinėsime be grynųjų ir kortelių

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas