Sunerimę emigrantai susidomėjo Lietuvoje likusiu savo turtu


Fotolia.com nuotr. Oro uostas

2017-04-14 16:59

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. emigrantų, o užklausų dėl to, kas gali vykti su sąskaitose sukauptomis santaupomis, pastaruoju metu daugėja, pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).

„Nepaisant to, kad išvyko, emigrantai pensijų fonduose sukaupto savo turto nepamiršo. Priešingai, susidomėjimas jų likimu ir padėtimi pastaruoju metu išaugo dvigubai. Į fondų valdytojus aktyviau besikreipiantys žmonės domisi, ne tik tuo, kokias sumas jie yra sukaupę, kaip sekasi investuotojams, bet ir teiraujasi, kaip valdžios sprendimai reformuoti pensijų sistemą, gali paveikti jų sukauptas lėšas, kokių veiksmų jie turėtų ar galėtų imtis“ – teigia LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys.

LIPFA skaičiavimu, pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 400 tūkst. žmonių, kurių sąskaitos yra neaktyvios dėl nutrūkusių darbo santykių, o 75 proc. pasyviai kaupiančiųjų yra emigravę. Išmokos laikinai savo kaupimą pensijų fonduose sustabdžiusiems emigrantams, kai jie pasieks pensinį amžių, gali siekti per 0,4 mlrd. eurų.

Pasak Š. Ruzgio, nerimą kelia signalai, jog dalis emigrantų teiraujasi, ar savo santaupų jie negalėtų „išvesti“ iš Lietuvos.

„Žmonės klausia, ar pensijai kaupiamas lėšas jie gali persivesti ir prijungti prie užsienio šalyse senatvei kaupiamų lėšų. Deja, bet išskyrus nedideles išimtis, teisiškai to padaryti nėra galimybės. Jų sukauptos lėšos valdomos ir pinigus uždirba Lietuvoje, čia ir liks. Tačiau faktas, kad toks klausimas keliamas, tuo aktyviai domimasi, rodo, jog žmonės susirūpinę savo finansiniu saugumu senatvėje ir nėra tikri ar galės gauti papildomą išmoką už Lietuvoje išdirbtus metus ir mokėtus mokesčius“, – teigia LIPFA vadovas.

Kita pastebima tendencija, kad laikinai kaupimą sustabdžiusių asmenų sąskaitos vėl tampa aktyvios, tai reiškia – žmonės grįžta į Lietuvos darbo rinką.

„Pagal tai, kad per pastaruosius penkerius metus kaupimas atsinaujino maždaug 18 proc. suspenduotų pensijų fondų sąskaitų, matome, jog žmonės ne tik išvyksta, bet ir grįžta, įsilieja į darbo rinką. Tai iš esmės reiškia, kad finansinio raštingumo, sąmoningumo lygis keičiasi. Į Lietuvą grįžta aukštesnes pajamas gaunantys ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriantys asmenys. Tikėtina, jog dalis jų yra išsimokslinę, kvalifikuoti emigrantai, nusprendę grįžti į Lietuvą ir efektyviai prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo. Dažnai jie atsiveža Vakarų šalių praktiką ir supratimą, kad prie pensijos kaupimo turi prisidėti patys ir tikisi atitinkamų instrumentų bei valstybės indėlio į tai“, – sako Š. Ruzgys.

Šiuo metu privačiuose pensijų fonduose savo pensijas kaupia per 1,3 mln. Lietuvos gyventojų, arba daugiau nei 80 proc. visų dirbančiųjų. Nuo 2004 m. fondai uždirbo 600 mln. eurų, o viso fonduose sukaupta virš 2,5 mlrd. eurų.

Close

Kainų augimas tirpdo ir Lietuvos gyventojų santaupas

 Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ...

Centro taupomajai kasai prašoma skelbti bankrotą

 Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją Centro taupomąją kasą nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą kredito unijos licenciją, ji nebeturi teisės teikti finansinių paslaugų. Lietuvos bankas kreipsis į Vilniaus ...

Dėmesio visiems bankinių kortelių turėtojams: jums nebegalės nuskaičiuoti šių mokesčių

 2018 m. sausio 13 d. pradėta taikyti persvarstyta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva. Jos tikslas – Europoje modernizuoti mokėjimo paslaugas tiek vartotojų, tiek įmonių naudai, kad nebūtų atsiliekama nuo šios sparčiai kintančios ...

Liko tuščiomis kišenėmis: bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, bet jis jos neatgaus

 Kilus įtarimui, kad bando pasinaudoti padirbta kupiūra, daugiau nei prieš mėnesį bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, tačiau vyras iki šiol jos neatgavo. Nors vis dar neaišku, ar kupiūra išties ...

VMI rado, kur klaidžiojo 3,1 mln. nelegalių eurų

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI ) informuoja, kad vos prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 mln. eurų neapskaitytų pajamų. Į valstybės biudžetą turės būti sumokėta 115 tūkst. eurų ...

Lietuviai su siaubu laukia naujų sąskaitų už komunalinius mokesčius

 Šventes leidžiantys namie veikiausiai išnaudoja daugiau elektros, vandens, šilumos, o ir sąskaitos tuomet gali ateiti kiek didesnės. Kaip bus naujausiais metais? Ekspertai sako, kad komunaliniai mokesčiai neturėtų žymiai ...

Naujųjų metų dovana: VMI grąžins nemenkas sumas

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad 21,5 tūkst. gyventojų laukia džiugi metų pradžia. Informuojama, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių ...

Lietuvos bankas kelia naują reikalavimą bankams: paveiks paskolų kainą

 Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą ...

Kodėl bankas kartais gali užblokuoti kortelę?

 Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar SMS žinute) sulaukia klausimų dėl įtartinų ir galimai neteisėtų operacijų, kurios vyksta jo turimoje sąskaitoje. Arba patys klientai skuba kreiptis į banką, ...

Bankai primena: artėja metas, kuomet mokėjimai nevyks

 Kaip jau žinoma, pinigų pervedimai tarp skirtingų bankų vyksta tik darbo dienomis, darbo laiku, tad verta priminti, kad šių metų pabaigoje dėl švenčių – taip jau kalendoriškai sutapo – šių dienų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas