„Suvystytas” pensijų kaupimas

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Rūta Vainienė / Ekonomika.lt

2013-10-08 16:48

Liko mažiau nei mėnuo, kad apsispręstume, kokioje valstybės pasiūlytoje pensijų sistemoje dalyvausime. Kaip žinia, yra trys alternatyvos. Viena - nekaupti lėšų senatvei, grįžti į „Sodrą“ ir senatvėje gauti jos mokamą pensiją. Antroji alternatyva – nuosaikiai kaupti senatvei privačiuose pensijų fonduose įstatymo nustatyta apimtimi, tai yra, kaupimui nuo kitų metų skiriant 2 procentus „Sodros“ įmokos, o nuo 2020 metų – 3,5 procento. Trečioji alternatyva yra intensyviai kaupti lėšas asmeninėse sąskaitose, tam skiriant ir nustatyto dydžio „Sodros“ įmokos dalį, ir 1 procentą gautų pajamų, ir gaunant 1 procento valstybės subsidiją, kuri bus skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio ir bus visiems vienoda.

„Sodros“ statistinių duomenų portalas informuoja, kad trečiąją alternatyvą iki spalio 1 dienos jau pasirinko virš 256 tūkstančių šalies gyventojų. Pervedimus į pensijų fondus sustabdyti nusprendė mažiau nei 1 procentas dalyvių - 9,3 tūkstančiai. Dauguma gyventojų arba jau apsisprendė savo valia nieko nekeisti pensijų kaupime, arba dar svyruoja, ir tam priežasčių yra tikrai daug.

Pirmasis klausimas, kuris kyla svarstantiems rinktis papildomą įmoką – ar valstybė nenukirps subsidijos. Pervedimai į pensijų fondus patyrė jau kelis karpymus, tad visiškai pagrįsti nuogąstavimai, kad valstybės subsidija bus ta pirmoji atraiža, kurią iškilus biudžeto bėdoms valdžia nurėš. Nurėš tai nurėš, bet kaip tada bus su papildomomis įmokomis iš savo kišenės? Valdžios atsakymas, kad jei rėšim subsidiją, nuspręsim ir dėl asmeninės įmokos nei kiek netenkina. Nes asmuo sprendimą turi priimti dabar, ir jo keisti vėliau negalės. Neužtikrintumas dėl valstybės subsidijos yra pagrindinis kliuvinys. Apsisprendimą žymiai palengvintų teisinis aiškumas, kad jei būtų nubraukta valstybės subsidija, asmuo galėtų kai tinkamas elgtis ir su savąja įmoka.

Antrasis klausimas kyla tiems, kurie dirba pagal terminuotas darbo sutartis, užsiima įvairiausia individualia veikla – veikia pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas arba gyventojų pajamų mokestį moka nuo įvairių kitų pajamų, pavyzdžiui, kapitalo. Šiems asmenims nepadės jokia pensijų skaičiuoklė, nes nėra fiksuoto atlyginimo „ant popieriaus“, kurį jie galėtų į skaičiuoklę įvesti. Pajamų nereguliarumas, pajamų mokesčio mokėjimas ne kas mėnesį, o vieną kartą per metus, šiems iškelia kausimą, ar jie apskritai gaus kasmėnesinę valstybės subsidiją. Likus mažiau nei mėnesiui apsisprendimui skirto laiko, tikslaus atsakymo dėl šių asmenų nepateikia nei pensijų fondų valdytojai, nėra ir oficialios informacijos šiems asmenims.

„Sprendimas dėl dalyvavimo naujojoje pensijų kaupimo sistemoje nulems Jūsų būsimą pensiją, todėl jis turi būti rimtas ir pasvertas“, teigiama pensijų kaupimui skirtame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje. Puikiai tai suprantame, tačiau ar ministerija supranta, kad esamos informacijos apie naujos sistemos veikimą nepakanka, ypač kiek tai susiję su valstybės subsidijos skyrimo tvarka. Ypač tiems asmenims, kurių pajamos nereguliarios ir svyruoja. Trūksta ir teisinio tikrumo, kad subsidijos skyrimas įvertins pajamų nereguliarumą. Pavyzdžiui, jei dailininkas per metus pardavė vieną paveikslą ir sumokėjo pajamų mokestį, ir prisidėjo įmoką kaupimui, ar jo gaunama subsidija bus vieno mėnesio, ar visų metų? Ir ar nereikės „kombinuoti“ fiktyvių simbolinių pajamų kiekvieną mėnesį, kad neliktų durniaus vietoje, už metines pajamas gaudamas vieno mėnesio subsidiją.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas