Svaras artėja prie euro: ar sumažėjusios emigrantų perlaidos sukrės Lietuvą?

(Puslapis 1 iš 4)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-08-29 16:15

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas pasijaus ir Lietuvos vidaus vartojime, ir būsto rinkoje.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresn. ekonomistas Darius Imbrasas tv3.lt informuoja, kad 2016–ieji buvo pirmieji metai, kai po trejų metų pastovaus augimo pervedimai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą krito, daugiausia dėl „Brexit“ įtakos. Kritimas buvo reikšmingas – perlaidų suma sumažėjo penktadaliu.

„Viena iš pagrindinių to priežasčių – nuvertėjęs svaras, kurio kursas euro atžvilgiu 2016 m. buvo vidutiniškai 12 proc. mažesnis nei ankstesniais metais. Jungtinės Karalystės valiuta sparčiai pradėjo nuvertėti 2015 m. pabaigoje, kai pradėjo kilti rizika, kad Jungtinė Karalystė gali palikti Europos Sąjungą, ir tai truko visus metus. Svaro kurso silpnėjimas ir emigrantų perlaidų iš Jungtinės Karalystės mažėjimas tebesitęsė ir 2017 m. pirmąjį ketvirtį“, – sako jis.

Pavojus ne tiek išlaidoms Lietuvoje, kiek eksportui

Emigrantų perlaidos į Lietuvą yra vienas iš Lietuvos namų ūkių pajamų šaltinių. Todėl jų kaita turi įtakos ir namų ūkių vartojimo išlaidoms, t. y. jei namų ūkiai gauna mažiau pinigų iš emigrantų tai turėtų neigiamai paveikti namų ūkių vartojimą, sako D. Imbrasas.

„Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas nurodo, kad šiuo metu per metus galime netekti iki kelių šimtų mln. eurų dėl sumažėjusių perlaidų. O tai – ženkli suma, nes Didžioji Britanija yra pagrindinė valstybė, iš kurios mes tų perlaidų gauname.

Pasak jo, realu, kad bus pasiektas paritetas – neaiškumų dėl „Brexit“ pabaigos vis dar daug, o ir euras šiuo metu brangsta. Visgi didžiausias poveikis Lietuvos ekonomikai, pasak analitikų, gali pasiekti visai ne per vartojimą, o eksportą.

„Perlaidos sudaro apie 5 proc. viso vartojimo Lietuvoje. Tai, be abejo, ne vien iš didžiosios Britanijos jos ateina. Tai galime kalbėti apie iki 1 proc. poveikį visam vartojimui dėl krentančio svaro. Poveikis yra, bet mažas. Kai vartojimas auga 5–6 proc. dėl augančių atlyginimų šalies viduje, poveikis pasimeta tame augime ir augimo tendencija išlieka.

Mums problema kyla ne vien dėl perlaidų, bet ir dėl to, kad apskritai brangstantis euras mažina mūsų eksporto konkurencingumą į visas pagrindines rinkas, kurios nėra euro zonos narės. Tiek JAV, tiek Vidurio Europos valstybės, tiek Skandinavijos valstybės, Rusija. Tikrai didelė dalis mūsų eksporto keliauja ne į euro zonos valstybes, šia prasme tai yra problema“, – sako ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

„Ryanair“ atšauktų skrydžių skandalas: žinokite, kas jums priklauso

Savaitgalį kilo tikras kuriozas, socialiniai tinklai netyla iki šiol – pasipiktinę keleiviai ragina boikotuoti „Ryanair“. Mat oro linijų bendrovė nusprendė per ateinančias šešias savaites atšaukti nuo ...

Europos Komisijos vadovo siekis ES šalis įtraukti į euro zoną: ar išnyktų Lenkijos kainų rojus?

 Ne kartą minėta kodėl Lenkijoje yra pigu: pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos kai kuriems produktams, konkurencinga didelė rinka ir, be abejo, žemas zloto kursas. Ar atėmus paskutinį ingredientą žemų kainų rojus ...

Tarp 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių – ir lietuviškos įmonės

 Baltijos šalių įmonės pernai užėmė 27 vietas 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių sąraše, kurį kasmet rengia pasaulinė prekybos kredito draudimo bendrovė „Coface“. Lietuva iš 2015 m. turėtų 20 ...

Svaras artėja prie euro: ar sumažėjusios emigrantų perlaidos sukrės Lietuvą?

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas ...

JAV ir Kinija žingsniuoja prekybos karo link: ką tai reiškia Lietuvai?

Kas anksčiau atrodė tik vienas galimų scenarijų, dabar po truputėlį ima virsti realybe. Byrantys JAV ir Kinijos santykiai pasaulį gali nuvesti prie prekybos karo, o tai atsigirstų ir Lietuvoje. Tačiau analitikai nesutaria, daugiau naudos ar žalos ...

Kokios Europoje galimybės užsidirbti?

Y kartos žmonės savo vartotojišku elgesiu daro didelę įtaką mažmeninei ir nekilnojamojo turto rinkai. Tarptautinė atlyginimų svetainė „Paylab“ nusprendė įdėmiau panagrinėti tikrąją Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir ...

„Lidl“ kaltinami kojos kišimu vietiniams gamintojams bei klaidingu prekių ženklinimu

Tarptautinėje erdvėje kyla diskusija ne tik dėl bendrovės „Lidl“ gaunamos milijoninės paramos, bet ir produktų ženklinimo bei daromos įtakos vietiniams gamintojams. Visgi pats „Lidl“ tokius kaltinimus atremia. Europos ...

Lietuvos ekonomistai įvertino, ar emigrantams jau metas krautis lagaminus

Po pirmalaikių Didžiosios Britanijos rinkimų šalyje vėl kilo suirutė: valdančioji Konservatorių partija prarado daugumą, krito svaro kursas. Lietuvos ekonomistai mano, kad derėtis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), britams ...

Lietuviai išrinko populiariausius prekės ženklus: rungiasi du prekybos tinklai

Apklausus gyventojus įvertinta, kokie prekės ženklai populiariausi Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Rezultatai Lietuvoje rodo sparčiai rinkos naujokams susiformavusį palankumą: du neseniai Lietuvos rinkai pristatyti prekės ženklai iš ...

Ar Baltijos tigrai bunda?

Pertekliniai arba subalansuoti biudžetai, auganti ekonomika, atlyginimai, kainos – ar tai reiškia, kad Baltijos šalys, kadaise vadintos Baltijos tigrais, vėl pramerkia akis? Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas