Svarbiausia – žmogus?


Ramūno Vaitkaus pieš.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-11-27 06:55

Valstybės valdymo menas nuo neatmenamų amžių buvo viena svarbiausių visuomenės gyvenimo dalių. Visai nekeista, kodėl: dariniai, turintys stiprius ir rūpestingus lyderius, visuomet klestėjo ilgiau nei apsiraizgę intrigomis ir nesutarimais. Tačiau būna ir tokių lyderių, kurie nėra nei rūpestingi, nei tvirti, o liaudis juos myli.

Pagalvokime, kad ir apie Lietuvą. Prieš metus reklamos stenduose mirgėjo širdingiausi siūlymai kone dvigubai didinti minimalią algą ir panaikinti nedarbo lygį, o dabar jau išnykusių maršrutinių taksi kėbulus puošė išdidus šūkis – „Svarbiausia – žmogus!“.

Tai nebuvo melas – svarbiausias ir yra žmogus. Žmogus – teisėjas, žmogus – Seimo narys, žmogus – ministras. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad per krizę didžiausią skriaudą patyrė gaunantieji didžiausias pajamas, todėl pirmieji ūgtelėjusio biudžeto vaisiai, tiksliau, ketvirtis milijardo litų, pasieks būtent šią visuomenės dalį.

Premjero alga ūgtels nuo 9 iki 11,6 tūkst. litų, ministro – nuo 8,4 tūkst. litų iki 10,7 tūkst. litų, o eilinio Seimo nario nuo 6,9 tūkst. litų iki 8,7 tūkst. litų. Ne, nepagalvokite, kad lietuviškas pavydas neleidžia tverti kailyje dėl kažkieno sėkmės. Toli gražu.

Lietuvoje iš tiesų yra profesionalų, atiduodančių visą laiką ir jėgas, kad šalies gyventojai galėtų didžiuotis savo valstybe, bei vertų ne tik didelio atlygio, bet ir pagarbos. Ar tai galime pasakyti apie valdančiuosius, pirmaisiais kadencijos metais nesusitvarkiusiais nė su vienu iššūkiu, spręskite patys.

Vos krutantys energetikos projektai, Rusijos blokados nesuvaldymas bei neaiškios viešojo sektoriaus reformos pilietiškų rinkėjų negąsdina – premjeras ir toliau mėgaujasi neregėtu populiarumu. Nuo jo neatsilieka ir koaliciją vedanti partija.

Sakoma, kad kiekviena visuomenė nusipelnė valdžios, kurią turi. Kuo toliau, tuo tai akivaizdžiau. Privatus sektorius, kurį gelbėti krizės laikotarpiu iš esmės teko laisvajai rinkai, vargu ar gali tikėtis stebuklingai atsikuriančių atlyginimų. Šioje barikadų pusėje, deja, tenka kreipti dėmesį į biudžetininkams sunkiai įkandamus našumo ir efektyvumo rodiklius.

Todėl dar kurį laiką būsime paradoksų kupina valstybė. Vidutinis viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas ir toliau pranoks tų, kurių lėšomis biudžeto pyragas užminkomas, atlygį. Juk svarbiausia, kad besirūpinantieji demokratijos eiga liktų patenkinti ir nesijaustų skriaudžiami.

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas