Svarbiausia – žmogus?


Ramūno Vaitkaus pieš.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-11-27 06:55

Valstybės valdymo menas nuo neatmenamų amžių buvo viena svarbiausių visuomenės gyvenimo dalių. Visai nekeista, kodėl: dariniai, turintys stiprius ir rūpestingus lyderius, visuomet klestėjo ilgiau nei apsiraizgę intrigomis ir nesutarimais. Tačiau būna ir tokių lyderių, kurie nėra nei rūpestingi, nei tvirti, o liaudis juos myli.

Pagalvokime, kad ir apie Lietuvą. Prieš metus reklamos stenduose mirgėjo širdingiausi siūlymai kone dvigubai didinti minimalią algą ir panaikinti nedarbo lygį, o dabar jau išnykusių maršrutinių taksi kėbulus puošė išdidus šūkis – „Svarbiausia – žmogus!“.

Tai nebuvo melas – svarbiausias ir yra žmogus. Žmogus – teisėjas, žmogus – Seimo narys, žmogus – ministras. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad per krizę didžiausią skriaudą patyrė gaunantieji didžiausias pajamas, todėl pirmieji ūgtelėjusio biudžeto vaisiai, tiksliau, ketvirtis milijardo litų, pasieks būtent šią visuomenės dalį.

Premjero alga ūgtels nuo 9 iki 11,6 tūkst. litų, ministro – nuo 8,4 tūkst. litų iki 10,7 tūkst. litų, o eilinio Seimo nario nuo 6,9 tūkst. litų iki 8,7 tūkst. litų. Ne, nepagalvokite, kad lietuviškas pavydas neleidžia tverti kailyje dėl kažkieno sėkmės. Toli gražu.

Lietuvoje iš tiesų yra profesionalų, atiduodančių visą laiką ir jėgas, kad šalies gyventojai galėtų didžiuotis savo valstybe, bei vertų ne tik didelio atlygio, bet ir pagarbos. Ar tai galime pasakyti apie valdančiuosius, pirmaisiais kadencijos metais nesusitvarkiusiais nė su vienu iššūkiu, spręskite patys.

Vos krutantys energetikos projektai, Rusijos blokados nesuvaldymas bei neaiškios viešojo sektoriaus reformos pilietiškų rinkėjų negąsdina – premjeras ir toliau mėgaujasi neregėtu populiarumu. Nuo jo neatsilieka ir koaliciją vedanti partija.

Sakoma, kad kiekviena visuomenė nusipelnė valdžios, kurią turi. Kuo toliau, tuo tai akivaizdžiau. Privatus sektorius, kurį gelbėti krizės laikotarpiu iš esmės teko laisvajai rinkai, vargu ar gali tikėtis stebuklingai atsikuriančių atlyginimų. Šioje barikadų pusėje, deja, tenka kreipti dėmesį į biudžetininkams sunkiai įkandamus našumo ir efektyvumo rodiklius.

Todėl dar kurį laiką būsime paradoksų kupina valstybė. Vidutinis viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas ir toliau pranoks tų, kurių lėšomis biudžeto pyragas užminkomas, atlygį. Juk svarbiausia, kad besirūpinantieji demokratijos eiga liktų patenkinti ir nesijaustų skriaudžiami.

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas