Svarbu pasimokyti iš geriausių

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Nerijus Mačiulis / manofinansai.lt

2012-12-03 16:23

Lygiai prieš mėnesį „The Economist“ aptardamas Lietuvos Seimo rinkimų rezultatus rašė „nepaisant politinės įtampos, investuotojai bei analitikai, tikėdamiesi sėkmingos pono Kubiliaus politikos tęstinumo, išlaiko atsargų optimizmą.“ Įdomu, kaip šis įtakingas pasaulinis savaitraštis paaiškėjusias valdančiosios koalicijos ekonominės politikos gaires vertintų dabar. Deja, Lietuva nėra pakankamai įdomi arba svarbi valstybė, kad apie ją būtų rašomą kartą per mėnesį, tačiau atspėti kas būtų rašoma šiandien yra nesunku.

Pirmosios valdančiosios koalicijos savaitės pasižymėjo gausia, nors kartais ir prieštaringa, informacija apie naujosios daugumos planus. Kai kurie ketinimai yra sveikintini, pavyzdžiui, ieškant finansinių išteklių padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), kalbama ne apie didesnius mokesčius, bet apie socialinių pašalpų mažinimą tiems, kas jų nenusipelno. Džiugu ir tai, kad valstybės finansų stabilumas bei euro įsivedimas išlieka svarbiais šalies prioritetais.

Sveikintinas ir noras toliau kovoti su šešėline ekonomika, pavyzdžiui, ribojant atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Pastarąją praktiką kovodamas su milžinišku mokesčių vengimu sėkmingai pradėjo įgyvendinti Italijos premjeras Mario Monti, nuo praėjusių metų uždraudęs atsiskaitymus grynaisiais už didesnę nei 1000 eurų sumą. Tačiau vien to tikrai neužteks – milžiniškos stambios kontrabandos srautus būtina stabdyti iš esmės kovojant su korupcija bei keičiant visuomenės požiūrį į šį itin žalingą reiškinį.

Tačiau, be jau ne kartą minėtų ketinimų padidinti darbo jėgos apmokestinimą prisidengiant „progresinių mokesčių“ skraiste, galima išskirti dar bent keturis nerimą keliančius ketinimus. Pirma, socialinių išmokų indeksavimas, jų augimą susiejant su infliacija atrodo socialiai atsakingas, tačiau, kaip parodė kai kurių ant bankroto ribos stovinčių Europos valstybių patirtis, yra pavojingas instrumentas. Automatinis socialinių išmokų didinimas ne visada gali atitikti valstybės finansines galimybes, arba, dar blogiau, gali įsukti infliacijos spiralę.

Antra, ketinimai dėl MMA didinimo išaugusias įmonių sąnaudas kompensuoti dalinant PVM lengvatas yra pripažinimas, kad iš šių lengvatų vartotojai naudos neturės. O ir kompensaciją gautų tik mėsos gamintojai, o kaip su lentpjūvėmis, metalo apdirbimo ir kitomis produkciją eksportuojančiomis įmonėmis? Be to, tokios lengvatos ne tik iškraipytų konkurenciją, bet ir sumažintų valstybės biudžeto pajamas, o tai jau prieštarautų pažadui toliau mažinti biudžeto deficitą.

Trečia, noras kuo skubiau atsisakyti „studijų krepšelio“ principo ir užsiimti specialistų poreikio planavimu yra didelis žingsnis atgal, iš kurio naudos turėtų tik universitetai, bet ne studentai. Visų pirma, reikia pripažinti, kad valstybė neturi galimybių suteikti nemokamą aukštąjį išsilavinimą visiems norintiems (šiuo metu kokybinių barjerų įstoti į daugumą universitetų kol kas nėra – tik finansiniai). Studijų krepšelių atsisakymas reiškia, kad visi studentai mokės vienodą mokestį, o likusias studijų išlaidas padengs valstybė. Tačiau toks lygiavos principas aukštojo mokslo sistemoje nėra optimalus – ar tikrai labai gabus aukščiausiais įvertinimais mokyklą baigęs moksleivis turi turėti tokias pačias galimybes kaip ir patinginiauti mėgęs „šešetukininkas“? Dar blogiau, studijų krepšelio principas, kurį labai sėkmingai taiko, pavyzdžiui, Danija, užtikrino, kad pinigus gaudavo studentas, o ne universitetas. To pasėkoje aukštojo mokslo institucijos turėjo konkuruoti dėl šių gabesnių studentų – teikti aukštesnės kokybės paslaugas.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

manofinansai.lt

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas