Sveikata: tradicijos ar chemija?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Sigita Stonkienė / Šiaulių kraštas

2011-04-02 07:09

Ne saujomis ryti tabletes, o tiesiog nesirgti. Su tokiu lozungu kyla sąjūdis, nusitaikęs į sveikatos apsaugos sistemos perversmą. Naujojo sąjūdžio esmė — skatinti sveiką gyvenseną bei įteisinti natūraliąją mediciną. Sveikatos sąjūdžio entuziastai, mokslininkai, medikai teigia, kad šiandieninė cheminė medicina yra farmacininkų valdoma, nes vaistų versle sukasi milijardai litų. Ar realu prieš milijardus stoti su ramunėlėmis ir dėlėmis?

Kur sukasi milijardai, sveikata nerūpi

„Sveikatos apsaugos sistemą būtina pakeisti arba iš esmės sukurti naują“, — tokios ir panašios frazės skambėjo prieš savaitę Klaipėdos universitete įvykusiame pirmajame natūralios, alternatyvios bei papildomos medicinos forume. Vienas iš forumo organizatorių — buvęs šiaulietis Juozas Dapšauskas, Sveikuolių sąjungos valdybos narys, tikiu.lt redaktorius, šiaip aktyvus visuomenininkas.

— Ką norite pakeisti sveikatos apsaugos sistemoje? — klausėme Juozo Dapšausko.

— Prieš dešimt metų parengta Lietuvos sveikatos programa patyrė baisų fiasko — ji nėra įgyvendinta.

Rezultatai liūdni: gyventojų sergamumas didėja, daugėja ligų, kurios priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo būdo: širdies, kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų.

Sveikatos programoje yra daug gražių lozungų apie pacientą, sveikatą ir gydymą, bet iš esmės vykdoma ta pati politika: lovų ligoninėse perstumdymas, pinigų perskirstymas.

Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad tik iki 10 procentų žmogaus sveikatą lemia medicina, o daugiau nei 50 procentų — žmogaus gyvenimo būdas.

Sveikatinimo keliu prieš pusšimtį metų pasuko Suomija, o teigiami rezultatai — akivaizdūs. Tyrimai rodo, kad tik 10 — 15 procentų Lietuvos žmonių tėra optimaliai fiziškai aktyvūs, tuo tarpu Suomijoje tokių yra 70 procentų.

— Kodėl Lietuvoje to negali būti?

— Valstybiniu mastu Lietuvoje visiškai nieko nedaroma. Nėra nei sveikos gyvensenos finansavimo, nei valstybės politikos. Net visuomenės atstovų pateikti skaičiavimai, siūlymai išmetami lauk.

Taip yra, nes šiandieninė cheminė medicina yra verslas, UAB-as, kuriame sukasi milijardai litų. Čia net nenorima, kad kažkas keistųsi.

Akivaizdus lobistinio projekto pavyzdys: Sveikatos apsaugos ministerijoje nuo kitų metų nuspręsta skirti 20 milijonų litų skiepams nuo gimdos kaklelio vėžio. Paskiepys, ir taškas, tarsi problema tuo būtų išspręsta.

Noriu pasakyti, kad niekas nebando neigti medicinos teigiamos reikšmės — tai suprantama visiems. Tačiau medicinos verslo galia įgauna ir akivaizdžiai neigiamų bei nusikalstamų aspektų.

— Teigiate, jog kovojama su simptomais ir pasekmėmis: atseit, susirgai — čiupk tabletes, bet kodėl susirgai, nesigilinama. Ar gali natūralios medicinos gydymo būdai konkuruoti su tradicine medicina? Tradicinės medicinos šalininkai ironizuoja: atseit, žmogus, susirgęs vėžiu, tikrai nebėgs gydytis žolelėmis...

Straipsnio puslapiai:

- Sigita Stonkienė

Šiaulių kraštas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas