Sveikatos reformos dirigentai

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2013-10-16 16:22

Sveikatos reforma – Konstitucinio Teismo rankose tiesiogine to žodžio prasme. Už tokį keistoką reformos įgyvendinimo modelį iš esmės turėtumėme būti dėkingi keliems politikams, kurie pastarąjį teismą tiesiog yra pavertę savo politinių ambicijų įgyvendinimo mechanizmu. Ir šiandien pasirodo, kad tik teisininkai gali pasakyti, kaip pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą Lietuvoje. Nors gal ir per drąsiai nuskambės, bet visgi daugiau kompetencijos tokiems veiksmams turėtų ekonomistai, pasitelkę sveikatos sektoriaus specialistų įžvalgas. Bent jau taip elgiamasi daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių.

Lietuvoje sveikatos kaip ir socialinės apsaugos ar bendrai mokesčių srityse reformos niekaip nepasiekia logiško išrišimo. Ir teismas gali priimti nors šimtą išaiškinimų su grėsmingai skambančia išvada – būtina įgyvendinti, tačiau dažniausiai atsiremiama į vieną kertinį faktą – finansavimo trūkumą. Ir čia jau karštligiškai bandoma ieškoti, kas kaltas, ir kur tą finansavimą gauti.

Tai, kad iš esmės sveikatos įstaigų darbas dėl tokios situacijos gali tapti neefektyviu, o dėl to nukentėti ligoniai – akivaizdu. Na, galima ir nevadinti to drastiškais žodžiais – bankrotas, tačiau jei, pavyzdžiui, ligoninė tiesiog nepriima ligonių, kuriems galbūt reikia ne tokios skubios pagalbos, tai tampa labai artima taip visus gąsdinančiai bankroto procedūrai.

Kaip ir iš kur gauti lėšų? Vienas planas buvo tiesiog nustoti mokėti privačioms įstaigoms už gyventojams suteiktas paslaugas, nes jos „nedorėlės“ atima iš valstybinių ligoninių lėšas. Bent jau kol kas pastarasis planas buvo nustumtas į šalį, ir leista privatiems centrams lengviau atsikvėpti. Matyt, paaiškėjo, kad tokiai pertvarkai įgyvendinti reikėtų kaip tik daugiau išteklių. Pavyzdžiui, kai kurioms įstaigoms reikėtų papildomai investuoti į brangią medicininę įrangą.

Tačiau manau, kad tai galima laikyti atokvėpiu po mūšio, o ne laimėtu karu. Na, gal ir galima sutikti, kad kompensavimo srityje galėjo būtų netvarkos, tačiau kodėl reikia kirsti visą mišką, o ne ligotus medžius – nelabai aišku. Jei yra nepasitenkinimas dabar veikiančiu bendradarbiavimo modeliu, tai ir keiskime tą modelį, o ne žlugdykime privačias gydymo įstaigas, tuo labiau, kad kai kuriose srityse jos buvo tikrai efektyvios.

Vėlgi buvo drąsiai pareikšta, kad Lietuvos gydymo įstaigų tinklo restruktūrizacija jau baigta. O kas buvo pasiekta ir įgyvendinta to restruktūrizavimo pasėkoje? Kokie pliusai ar minusai? Vertinimo bent jau platesnei visuomenės daliai pateikta nebuvo. Dažniausiai girdime politinio lygio pareiškimus – „viskas, kas buvo padaryta praeityje – buvo blogai“.

Tuo tarpu bent jau man prisiminus visus tuos „restruktūrizavimus“ labiausiai užkliuvo peripetijos, kaip įvairiausio lygio lobistai bandė išsaugoti vieną ar kitą ligoninę, kurią pagal planą būtų tekę pertvarkyti ar uždaryti. Ir vietinių bendruomenių palaikymas buvo didelis, nepaisant to, kad sudėtingesnei ligai užklupus niekas nenorėdavo patikėti savo sveikatos nei reikiamo personalo, nei tos pačios įrangos neturinčiai įstaigai. Gal ir dėl objektyvių priežasčių buvo tas periferinių ligoninių skurdumas, bet esant ribotiems finansų ištekliams tenka daryti nors ir skaudžius, bet būtinus sprendimus, ir privatus sektorius tai puikiai įsisavino.

Straipsnio puslapiai:

- Violeta Klyvienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas