„Swedbank“: būstui įsigyti gyventojai skolinasi didesnes sumas

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

2015-02-09 11:19

 Vidutinės būsto paskolos dydis Lietuvoje toliau auga, rodo „Swedbank“ duomenys. Pernai metais būstui įsigyti šalies gyventojai vidutiniškai pasiskolindavo 44,8 tūkst. eurų, tai yra, 2 tūkst. eurų daugiau nei 2013 m., kai ši suma siekė 42,8 tūkst. eurų. Tuo tarpu vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis jau kelerius metus išlieka toks pat, jis siekia 21 metus.

Pasak „Swedbank“ privačių klientų finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės, vidutinius būstui skolinamų sumų dydžius pernai metais labiausiai augino toliau gerėjusi šalies ekonomika bei gyventojų lūkesčiai dėl ateities, įtakos taip pat turėjo ir kiek ūgtelėjusios nekilnojamojo turto kainos.

„Lietuvos gyventojai pernai būstui skolinosi aktyviau bei didesnes sumas. Tai rodo, jog jie optimistiškiau vertina savo finansines galimybes, nes nepaisant išorinių iššūkių pernai metais sparčiai gerėjo šalies ekonominė situacija, mažėjo nedarbas bei šiek tiek paaugo darbo užmokestis. Kita vertus, šiuo metu gyventojai skolinasi atsakingiau ir jų poreikiai yra labiau pamatuoti nei buvo prieš krizę, kuomet vidutinė būsto paskola Lietuvoje siekė 49 tūkst. eurų“, – nuoseklų būsto paskolų rinkos augimą komentuoja „Swedbank“ atstovė Jūratė Gumuliauskienė.

Pernai metais „Swedbank“ sudarė 11 proc. daugiau būsto paskolų sutarčių nei 2013 m., o viso būsto paskolų portfelio bendra vertė sudarė daugiau nei 1,68 mlrd. eurų.

Tendencijos nesikeičia: perka butus ir greičiau išsimoka

Praėjusiais metais šiek tiek augo besiskolinančiųjų namui įsigyti gyventojų skaičius – nuo 18 proc. 2013 m. iki 22 proc. 2014 m. Visgi didžiąją dalį „Swedbank“ būsto paskolos gavėjų sudarė tie, kurie rengėsi pirkti butus, ir šiam tikslui skolinosi 59 proc. paskolos gavėjų. Namo statyboms pernai metais skolinosi 5 proc. paskolos gavėjų, joms pabaigti – 4 proc., žemės sklypui įsigyti – 2 procentai.

Taip pat daugėja tokių paskolos gavėjų, kurie paimtą paskolą grąžina anksčiau laiko. Pernai metų pirmąjį pusmetį tokie grąžinimai sudarė 31 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. ši suma siekė 28 mln. eurų. Gražinamų anksčiau laiko paskolų augimas, „Swedbank“ specialistų vertinimu, taip pat rodo gerėjančią šalies gyventojų finansinę padėtį.

Pernai metais, taip pat kaip ir 2013 m., Lietuvos gyventojai vidutiniškai skolinosi 74 proc. perkamo būsto vertės, paskolai išmokėti skirdami 28 proc. savo mėnesio pajamų.

Euro poveikis – ribotas

Pasak „Swedbank“ ekspertės, pasirengimas euro įvedimui Lietuvos būsto finansavimo rinkai pernai metais didesnio poveikio neturėjo. „Reikia pasakyti, kad euro poveikis buvo netiesioginis ir didesnės įtakos gyventojų sprendimui skolintis neturėjo. Visuomenės susidomėjimas euro įvedimu praėjusių metų pirmojoje pusėje kiek suaktyvino nekilnojamojo turto sandorių rinką, tačiau dažniausiai nekilnojamąjį turtą skubėjo pirkti tie, kurie tokiu būdu nusprendė investuoti turėtas santaupas litais. Būsto kainos paaugo, bet tam didžiausios įtakos turėjo natūraliai augusi nekilnojamojo turto paklausa“, – pažymi J. Gumuliauskienė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas