„Swedbank“ įveikė finansų teroristus (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Stasys Kropas / Ekonomika.lt

2013-06-27 18:00

Jei reikėtų tiesiog pakomentuoti gegužės mėnesio bankų veiklos rodiklius, galėčiau apsiriboti dviem žodžiais: „be pakitimų“. To pakaktų techniniam per mėnesį fiksuotų rodiklių pokyčių įvertinimui. Jei to neužtenka, galima pridurti: bendrasis paskolų portfelis ir bendrasis indėlių portfelis šiek tiek sumažėjo, tačiau lėšų einamosiose sąskaitose atsirado daugiau, padidėjo ir naujai išduotų būsto paskolų suma.

Beje, vien gegužę išduotų naujų būsto paskolų suma siekė 180 mln. litų ir tai yra maždaug dvigubai mažiau nei bankai skolindavo didžiausio nekilnojamojo turto rinkos pakilimo mėnesiais. Darant prielaidą, kad tuo metu rinka buvo pavojingai besipučiančio burbulo pavidalo, toks skaičius atrodo labai solidžiai. Tačiau kartu ir racionaliai – pastaruoju metu bankai ne tik optimistiškiau kalba apie nekilnojamojo turto rinką, bet ir skolina naujiems ar gaivinamiems būsto statybos projektams.

Maža to, bankai deklaruoja tobulinantys ir greitinantys būsto paskolų išdavimo mechanizmą, o tai rodo, kad jie operatyviai reaguoja į didėjančią tokių paskolų paklausą.

Kita vertus, mėginant įvertinti visus gegužės mėnesio sistemos rodiklius akivaizdu, kad vadinti šiuos nereikšmingus svyravimus tendencijomis būtų neprofesionalu, todėl norisi tiesiog sakyti, kad gegužė buvo dar vienas ramus mėnuo Lietuvos bankininkystėje.

Norisi, bet aplinkybės neleidžia - gegužės skaičiai skelbiami labai neramioje Lietuvos bankams aplinkoje.

Vos prieš kelias dienas nuslūgo gerai suplanuota ir gana profesionaliai įgyvendinta ataka prieš „Swedbank“, kai žodžiu ir raštu buvo skleidžiamos prasimanytos žinios apie šio labai reikšmingo sistemai banko finansinę padėtį. Vakarų Lietuvoje intensyvus informacinis bombardavimas sukėlė paniką ir šimtai žmonių išsirikiavo prie banko skyrių. Suprantama, kad tokio pajėgumo bankui atlaikyti net ir gerokai didesnę apgultį nesukelia jokių problemų, tačiau čia svarbu ne tiek fizinis poveikis banko finansams, kiek galimi tokios atakos tikslai.

Tai jau ne pirmas „Swedbank“ puolimas, todėl galima daryti tam tikrus sugretinimus.

Pirmiausia, kodėl „Swedbank“?

Todėl, kad šis bankas turi didžiausią skaičių klientų, o tarp jų – labiausiai pažeidžiamų vyresnio amžiaus žmonių. Tikėtina, kad būtent ši tikslinė grupė susvyruos ir taps klaidinančios informacijos skleidėjais. Be to, „Swedbank“ yra toks didelis ir turintis itin platų padalinių tinklą, kad kilus panikai galėtų tapti detonatoriumi sprogdinant visą bankų sistemą.

Antra, kodėl dabar?

Panašūs antpuoliai fiksuojami ekonominių nuosmukių ir ekstremalių bankų rinkos situacijų metu, todėl nenuostabu, kad tie, kurie siekia destabilizuoti Lietuvos bankų sistemą, pasirinko laiką, kai bankų klientų atmintyje dar gyvi žlugusio „Snoro“ ir Ūkio banko prisiminimai. Tačiau atakos organizatoriai greičiausiai nesitikėjo, kad sistema stabilizuosis taip greitai, o bankų klientai pasirodys tokie santūrūs. Galima konstatuoti, kad finansų teroristams apskritai nepavyko – panika neišplito ne tik toliau vieno banko, bet ir toliau vieno regiono ribų.

Straipsnio puslapiai:

- Stasys Kropas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas