„Swedbank“: krizė baigsis 2011 m. viduryje (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Atnaujinta:2019-07-20 08:58

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2010-09-21 09:50

Dėl spartesnio nei prognozuota eksporto augimo pirmąjį šių metų pusmetį bankas „Swedbank” gerina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos prognozes ir žada, kad šalyje krizė baigsis ateinančių metų viduryje. Tačiau sparčiau iš krizės dugno 2011-2012 metais leis pakilti vidaus vartojimo atsigavimas.

„Tų žalių daigų ekonomikoje vis daugiau, antras ketvirtis parodė, kad atsigavimas yra tvarus, tačiau krizė žmonėms baigsis ne tada, kai bus graži statistika, o kai pilnės žmonių kišenė. Tai atsitiks ateinančių metų viduryje”, - spaudos konferencijoje kalbėjo sakė „Swedbank Markets” Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas.

Banko analitikai prognozuoja, jog šiemet Lietuvos BVP ūgtels 0,5 proc., 2011 m. – apie 3 proc., o 2012 m. – 4,5 proc.

Eksporto įtaka mažėja

T. Andrejauskas žada, kad spartesnį proveržį pamatysime ateinančiais metais, tačiau dėl nevienodo pasaulio ekonomikos atsigavimo eksporto įtaka po truputį mažės, tačiau niekur nedings.

Pastaruosius keletą metų šalies BVP į viršų tempė grynasis eksportas, tačiau šiemet varikliuku tapo bendrovių atsargos.

„Per sunkmetį bendrovių atsargos mažėjo, sumažėjus pardavimui, įmonės valėsi sandėlius, nes buvo per brangu laikyti prekes. Kai paklausa užsienyje atsigavo, mūsų gamintojai pamatė, kad nėra ką pardavinėti ir prasidėjo atvirkščias procesas, tačiau jis nėra amžinas, reikia antro variklio – vidaus paklausos”, - dėstė analitikas.

Vidaus vartojimas – antrasis variklis

Jis žada, kad būtent antrasis ekonomikos variklis turėtų įsijungti ateinančiais metais – tuomet planuojamas vidaus paklausos didėjimas. T. Andrejauskas teigia, jog tai įtakos per krizę sukauptos žmonių santaupos.

„Per krizę išaugo privačių asmenų indėliai. Buvo fiksuotas paradoksas: pajamos krenta, bet indėliai auga. Tai lūkesčių ekonomika – per krizę žmonės nori susikurti pagalvėles, rezervą, nes nėra užtikrinti dėl ateities. Per paskutinius dvejus metus šie indėliai užaugo kažkur 2 mlrd. litų – šiuo pinigus matome, kaip vieną iš vidaus vartojimo šaltinių”, - sakė jis.

Mastrichto kriterijų pasieksime

Vienu didžiausių ateinančių metu iššūkiu „Swedbank” laiko valdžios sektoriaus išlaidas ir skolas, tačiau žada, kad ateinančiais metais valdžios einamoji sąskaita taps subalansuota.

2012 m. galima tikėtis nedidelio deficito dėl namų ūkio vartojimo atsigavimo bei dėl to, kad per nuosmukio laikotarpį ir kelerius metus ypač sumažėjusios užsienio investicijos turėtų pradėti atsigauti.

Taip pat T. Andrejauskas mano, jog 2012 m. pasiekti 3 proc. biudžeto deficitą – Mastrichto kriterijų - įmanoma.

Nedarbas žemyn, algos aukštyn

Kitas iššūkis – nedarbas, tačiau jis dėl atsigaunančių investicijų ateinančiais metais pradės mažėti. Šių metų pabaigoje jis turėtų siekti 17 proc., o ateinančiais metais turėtų sumažėti iki 15,5 proc., o 2012 m. – 14 proc.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas