„Swedbank“: Metų pradžioje būstui gyventojai skolinosi aktyviau nei tikėtasi

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2015-05-04 11:37

 Pirmąjį šių metų ketvirtį būsto paskolų rinka pasižymėjo aktyvumu. Per pirmuosius tris metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams iš viso suteikė 49 mln. eurų būsto paskolų arba 5,5 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pasak „Swedbank“ ekspertų, dėl euro įvedimo prognozuoto sąstingio būsto finansavimo rinkoje fiksuota nebuvo.

„Būsto finansavimo rinkoje galioja sezoniškumo tendencijos, kai metų pradžia tradiciškai būna rami, ir besiskolinančių gyventojų aktyvumas išauga vėliau. Šiais metais buvo ruoštasi ir euro įvedimo efektui – prognozuota, kad dalis gyventojų sprendimą skolintis gali atidėti, laukdami, kaip į naująją valiutą reaguos nekilnojamojo turto rinka. Tačiau pirmojo metų ketvirčio skolinimosi būstui apimtys paneigė visas prognozes – „Swedbank“ pasirašytų būsto paskolų vertė beveik siekia pernai metų visų ketvirčių vidurkį, kuris sudaro 50,6 mln. eurų“, – naujausius būsto finansavimo rinkos duomenis komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Sumažėjo pajamų dalis, skiriama paskolai mokėti

Pasak J. Gumuliauskienės, lyginant šių ir praėjusių metų būsto finansavimo rinkos duomenis, labiausiai į akis krintantis pokytis yra didėjančios skolinamos sumos. Pernai Lietuvos gyventojai vidutiniškai būstui pasiskolindavo 44,8 tūkstančius eurų, šiemet vidutinės būsto paskolos dydis siekia 46,2 tūkst. eurų.

„Nors gyventojai skolinasi daugiau, tačiau nuolatinių pajamų dalis, skiriama paskolai grąžinti, šiemet neaugo, atvirkščiai – ji sumažėjo. Praėjusiais metais vidutinės būsto paskolos įmokoms mokėti gyventojai kas mėnesį skirdavo 28 proc. savo pajamų, šiemet – 27 procentus. Šiems pokyčiams didžiausios įtakos galėjo turėti šalyje augantis darbo užmokestis ir istorines žemumas pasiekusi bazinė palūkanų norma“, – pažymi „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos gyventojai vidutiniškai skolinosi 75 proc. perkamo būsto vertės, planuodami būsto paskolą išsimokėti vidutiniškai per 21 metus.

Tradiciškai aktyviausi – vilniečiai

Daugiau nei 70 proc. būsto paskolų šiemet išduota didžiųjų šalies miestų gyventojams. Akivaizdžiai pagal skolinimąsi būstui pirmauja sostinė Vilnius, čia pasirašyta 32 proc. visų per pirmąjį ketvirtį sudarytų būsto paskolų. Toliau žengia Klaipėda ir Kaunas, kuriems tenka atitinkamai 15 proc. ir 14 proc. pasirašytų būsto paskolų. Didžiųjų miestų penketuko gale ‒ Šiauliai (7 proc.) ir Panevėžys (3 proc).

Daugiau nei pusė arba 60 proc. pirmąjį metų ketvirtį pasirašytų būsto paskolų buvo skirta butui įsigyti. Antras pagal populiarumą buvo namo įsigijimas ‒ šiam tikslui skolinosi 18 proc. paskolos gavėjų. Mažiausiai populiari paskolos paskirtis ‒ žemės sklypo įsigijimas (1 proc.).

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas