„Swedbank“: Metų pradžioje būstui gyventojai skolinosi aktyviau nei tikėtasi

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2015-05-04 11:37

 Pirmąjį šių metų ketvirtį būsto paskolų rinka pasižymėjo aktyvumu. Per pirmuosius tris metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams iš viso suteikė 49 mln. eurų būsto paskolų arba 5,5 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pasak „Swedbank“ ekspertų, dėl euro įvedimo prognozuoto sąstingio būsto finansavimo rinkoje fiksuota nebuvo.

„Būsto finansavimo rinkoje galioja sezoniškumo tendencijos, kai metų pradžia tradiciškai būna rami, ir besiskolinančių gyventojų aktyvumas išauga vėliau. Šiais metais buvo ruoštasi ir euro įvedimo efektui – prognozuota, kad dalis gyventojų sprendimą skolintis gali atidėti, laukdami, kaip į naująją valiutą reaguos nekilnojamojo turto rinka. Tačiau pirmojo metų ketvirčio skolinimosi būstui apimtys paneigė visas prognozes – „Swedbank“ pasirašytų būsto paskolų vertė beveik siekia pernai metų visų ketvirčių vidurkį, kuris sudaro 50,6 mln. eurų“, – naujausius būsto finansavimo rinkos duomenis komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Sumažėjo pajamų dalis, skiriama paskolai mokėti

Pasak J. Gumuliauskienės, lyginant šių ir praėjusių metų būsto finansavimo rinkos duomenis, labiausiai į akis krintantis pokytis yra didėjančios skolinamos sumos. Pernai Lietuvos gyventojai vidutiniškai būstui pasiskolindavo 44,8 tūkstančius eurų, šiemet vidutinės būsto paskolos dydis siekia 46,2 tūkst. eurų.

„Nors gyventojai skolinasi daugiau, tačiau nuolatinių pajamų dalis, skiriama paskolai grąžinti, šiemet neaugo, atvirkščiai – ji sumažėjo. Praėjusiais metais vidutinės būsto paskolos įmokoms mokėti gyventojai kas mėnesį skirdavo 28 proc. savo pajamų, šiemet – 27 procentus. Šiems pokyčiams didžiausios įtakos galėjo turėti šalyje augantis darbo užmokestis ir istorines žemumas pasiekusi bazinė palūkanų norma“, – pažymi „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos gyventojai vidutiniškai skolinosi 75 proc. perkamo būsto vertės, planuodami būsto paskolą išsimokėti vidutiniškai per 21 metus.

Tradiciškai aktyviausi – vilniečiai

Daugiau nei 70 proc. būsto paskolų šiemet išduota didžiųjų šalies miestų gyventojams. Akivaizdžiai pagal skolinimąsi būstui pirmauja sostinė Vilnius, čia pasirašyta 32 proc. visų per pirmąjį ketvirtį sudarytų būsto paskolų. Toliau žengia Klaipėda ir Kaunas, kuriems tenka atitinkamai 15 proc. ir 14 proc. pasirašytų būsto paskolų. Didžiųjų miestų penketuko gale ‒ Šiauliai (7 proc.) ir Panevėžys (3 proc).

Daugiau nei pusė arba 60 proc. pirmąjį metų ketvirtį pasirašytų būsto paskolų buvo skirta butui įsigyti. Antras pagal populiarumą buvo namo įsigijimas ‒ šiam tikslui skolinosi 18 proc. paskolos gavėjų. Mažiausiai populiari paskolos paskirtis ‒ žemės sklypo įsigijimas (1 proc.).

Straipsnio puslapiai:

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas