Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

2017-10-27 18:21

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos banga. Mūsų maža atvira ekonomika negali išvengti tokių pasaulinių finansų rinkų sukrėtimų, o tą įrodo istorija: po nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukiams didžiausią įtaką turėjo išorės veiksniai: 1998 metų rugpjūtį įsismarkavusi Rusijos finansų krizė ir 2008 metų rugsėjį po „Lehman Brothers“ žlugimo smogusi pasaulinė finansų krizė.

Sekų mėgėjai ir neigiantys atsitiktinumus galėtų prognozuoti, jog nauja finansų krizė Lietuvai smogs 2018 metų spalį. Tokių neaiškiomis tendencijomis besiremiančių prognozių netrūksta, tačiau kur kas konstruktyviau suprasti, ar Lietuva yra pasirengusi išorės iššūkiams ir kokios grėsmės realiausios.

Viskas prasideda nuo pernelyg padidėjusio pasitikėjimo ateitimi

Ekonomikos disbalansų šaknys dažnai vienodos – viskas prasideda nuo pernelyg padidėjusio gyventojų, verslo, valdžios pasitikėjimo ateitimi ir susiformuojančios nuomonės, kad šįkart viskas bus kitaip. Žmonių noras vis labiau rizikuoti ir daugiau uždirbti naudojant daugiau skolinto kapitalo sukuria įvairių turto klasių burbulus, kurie vieną dieną sprogsta, prasideda panika, persimetanti į kiekvieno žmogaus gyvenimą. Akivaizdu, kad po 2008 metų finansų krizės pradėta atidžiau stebėti ir vertinti tokius finansų sistemos ir visos ekonomikos plėtros riziką didinančius veiksnius.

Labai spartus namų ūkių ir įmonių skolų augimas, milžiniškas einamosios sąskaitos deficitas, nepagrįstas nekilnojamojo turto kainų šuolis, darbo našumo augimo atsilikimas nuo darbo užmokesčio didėjimo ir valdžios vykdyta procikliška politika ekonomikos perkaitimo metu yra dažniausiai nurodomi svarbiausi veiksniai, kurie 2008 metais perspėjo apie Lietuvos ekonomikos nepasiruošimą išoriniams šokams. Šiandien iš šių veiksnių didžiausią įtampą kelia darbo našumo ir algų augimo neatitikimas bei tebeaugantis noras investuoti nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

Lietuvos įmonių skola tebėra mažiausia ES

Gyventojų ir įmonių skolos augimas pastaruoju metu neturėtų gąsdinti, o įmonės galėtų skolintis netgi daugiau, atsižvelgdamos į dabartinę ekonomikos plėtros stadiją (Lietuvos įmonių skola tebėra mažiausia ES). Finansinių įstaigų suteiktų paskolų gyventojams portfelis rugpjūčio pabaigoje buvo 7,6 proc., įmonėms – tik 1,7 proc. didesnis negu prieš metus. Paskolų NT vystymo ir statybų įmonėms dalis bendrame paskolų įmonėms portfelyje pastaraisiais metais mažėjo. Finansų sektoriaus priklausomybė nuo finansavimosi šaltinių užsienyje per dešimtmetį labai sumažėjo, o šalyje išduotų paskolų suma atitinka vidaus rinkoje pritrauktų indėlių sumą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas