Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

2017-10-27 18:21

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos banga. Mūsų maža atvira ekonomika negali išvengti tokių pasaulinių finansų rinkų sukrėtimų, o tą įrodo istorija: po nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukiams didžiausią įtaką turėjo išorės veiksniai: 1998 metų rugpjūtį įsismarkavusi Rusijos finansų krizė ir 2008 metų rugsėjį po „Lehman Brothers“ žlugimo smogusi pasaulinė finansų krizė.

Sekų mėgėjai ir neigiantys atsitiktinumus galėtų prognozuoti, jog nauja finansų krizė Lietuvai smogs 2018 metų spalį. Tokių neaiškiomis tendencijomis besiremiančių prognozių netrūksta, tačiau kur kas konstruktyviau suprasti, ar Lietuva yra pasirengusi išorės iššūkiams ir kokios grėsmės realiausios.

Viskas prasideda nuo pernelyg padidėjusio pasitikėjimo ateitimi

Ekonomikos disbalansų šaknys dažnai vienodos – viskas prasideda nuo pernelyg padidėjusio gyventojų, verslo, valdžios pasitikėjimo ateitimi ir susiformuojančios nuomonės, kad šįkart viskas bus kitaip. Žmonių noras vis labiau rizikuoti ir daugiau uždirbti naudojant daugiau skolinto kapitalo sukuria įvairių turto klasių burbulus, kurie vieną dieną sprogsta, prasideda panika, persimetanti į kiekvieno žmogaus gyvenimą. Akivaizdu, kad po 2008 metų finansų krizės pradėta atidžiau stebėti ir vertinti tokius finansų sistemos ir visos ekonomikos plėtros riziką didinančius veiksnius.

Labai spartus namų ūkių ir įmonių skolų augimas, milžiniškas einamosios sąskaitos deficitas, nepagrįstas nekilnojamojo turto kainų šuolis, darbo našumo augimo atsilikimas nuo darbo užmokesčio didėjimo ir valdžios vykdyta procikliška politika ekonomikos perkaitimo metu yra dažniausiai nurodomi svarbiausi veiksniai, kurie 2008 metais perspėjo apie Lietuvos ekonomikos nepasiruošimą išoriniams šokams. Šiandien iš šių veiksnių didžiausią įtampą kelia darbo našumo ir algų augimo neatitikimas bei tebeaugantis noras investuoti nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

Lietuvos įmonių skola tebėra mažiausia ES

Gyventojų ir įmonių skolos augimas pastaruoju metu neturėtų gąsdinti, o įmonės galėtų skolintis netgi daugiau, atsižvelgdamos į dabartinę ekonomikos plėtros stadiją (Lietuvos įmonių skola tebėra mažiausia ES). Finansinių įstaigų suteiktų paskolų gyventojams portfelis rugpjūčio pabaigoje buvo 7,6 proc., įmonėms – tik 1,7 proc. didesnis negu prieš metus. Paskolų NT vystymo ir statybų įmonėms dalis bendrame paskolų įmonėms portfelyje pastaraisiais metais mažėjo. Finansų sektoriaus priklausomybė nuo finansavimosi šaltinių užsienyje per dešimtmetį labai sumažėjo, o šalyje išduotų paskolų suma atitinka vidaus rinkoje pritrauktų indėlių sumą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas