Tadas Povilauskas. Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

2017-09-08 17:17

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, dirbančiais kitose Baltijos šalyse, ar atsiversti jų vietinę spaudą kad suprastum, jog daugelis aktualių probleminių klausimų yra tokie pat visose trijose valstybėse. Suprantama, yra temų, kurios mažiau įdomios vienoms šalims (pavyzdžiui, emigracija estams), tačiau jos daug nesiskiria.

Didėjančios kainos yra visų trijų Baltijos šalių gyventojams skaudžiausia problema pastaraisiais mėnesiais. Tai rodo ne tik viešojoje erdvėje vykstančios smarkios diskusijos dėl kainų, bet ir paskutinio „Eurobarometro“ gyventojų apklausa. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūtį Latvijoje praošė sviesto kainų skandalas – sviesto pakelio (200 g) kaina kai kuriuose prekybos centruose ūgtelėjo iki 2,5 euro.

Socialiniuose tinkluose pasipylė komentarai ir nuotraukos, rodančios, kad Lietuvoje sviestas kainuoja kur kas pigiau (šiuo metu sviesto pakelis Lietuvoje kainuoja apie 1,7 euro). Gyventojai pradėti agituoti neiti į prekybos centrus, o Konkurencijos taryba – raginama imtis darbo. Sviesto istorija Latvijoje primena pernykštį kalafiorų skandalą mūsų šalyje. Beje, latviai nuoširdžiai lietuviams pavydi prekybos tinklo „Lidl“, nemažai šalies pietuose gyvenančių kaimynų važiuoja apsipirkti į šias parduotuves Lietuvoje. Vidutinis darbo užmokestis į rankas Lietuvoje (neįskaitant Vilniaus) yra daug didesnis negu Latvijoje (neįskaitant Rygos), tad apsipirkti ne Rygos gyventojams Lietuvoje patraukliau. Beje, lietuviai taip pat turi kaimynę Lenkiją, kurioje kainos daug mažesnės negu Baltijos šalyse.

Švietimo sistema – valstybės ekonomikos plėtros pamatas

Diskusijos viešojoje erdvėje apie kainų lygį dažniausiai baigiasi tik kaltųjų paieškomis. Konkrečių pasiūlymų, kokias sudaryti sąlygas gyventojams, kad jie galėtų uždirbti daugiau, nepateikiama. Estai anksčiausiai iš Baltijos šalių suprato, kad švietimo sistema yra valstybės ekonomikos plėtros pamatai, todėl nenuostabu, kad šalies IT sektoriaus sukuriama pridėtinės vertės dalis yra dvigubai didesnė negu Lietuvoje ar Latvijoje. Lietuvoje vis dar dominuoja prekybos ir transporto verslas, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl šalyje maži atlyginimai, o šešėlinė ekonomika didelė. Beje, valdžios sektorius Estijoje tiesiogiai prisideda prie IT sektoriaus plėtros ir praktinės patirties didėjimo stengdamasis vis daugiau paslaugų gyventojams ir verslui teikti elektroniniais kanalais.

Žinoma, ne visos Estijos pagyros yra vien tik dėl jos valdžios nuopelnų. Estai nepervertina valdžios pastangų kovojant su emigracija, kuri 2016 metais padidėjo, tačiau imigracija augo dar sparčiau ir buvo didesnė už emigraciją. Dėl patrauklaus susisiekimo tarp Helsinkio ir Talino vyksta laikina emigracija į Suomiją (apie 60 proc. visos emigracijos). Tai, kad Suomijoje tapo sudėtingiau rasti darbo, daugiau žmonių pradėjo grįžti į savo šalį. Beje, tai, kad žmonių skaičius mažėja visose trijose Baltijos šalyse, lemia ir mažėjantį užimtų žmonių skaičių, tad tik nuo valdžios sprendimų priklausys, kaip bus švelninami besitraukiančios darbo jėgos padariniai. Tikėtina, kad subalansuotas atvykstančių iš trečiųjų šalių žmonių srautas bus vienas iš problemos sprendimo būdų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas