Tadas Povilauskas. Darbo rinka kaista – ką daryti?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

2017-02-10 16:44

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį nedarbas Lietuvoje sumažėjo iki 7,6 proc., o vidutinis nedarbo lygis 2016 metais buvo 7,9 procento.

Mažėja ilgalaikių bedarbių

Bedarbių mūsų šalyje 2016 metų pabaigoje buvo 112 tūkst., iš jų 41 tūkst. darbo ieškojo ilgiau negu vienus metus. Viena vertus, ilgalaikių bedarbių nuolat mažėja, o ilgalaikio nedarbo lygis jau mažesnis negu Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Tačiau ilgalaikio nedarbo statistika atskleidžia, kad Lietuvos regionuose ekonomikos aktyvumas pasiskirstęs labai nevienodai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017 metų sausį Lazdijų rajone net pusė visų bedarbių buvo ilgalaikiai. Didelis ilgalaikis nedarbas ypač būdingas Zarasų, Pagėgių, Kalvarijos ir Ignalinos savivaldybėms. Priešingai, Kretingos rajone ilgiau negu metus ieškančių darbo asmenų buvo mažiau negu dešimtadalis visų bedarbių, o nedarbo lygis tesiekė 6 procentus. Mažai ilgalaikių bedarbių buvo Birštone, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kėdainiuose. Ypač mažas nedarbas rajonuose prie Klaipėdos – joje įsikūręs vienintelis šalies jūrų uostas, kuriame 2016 metais krovos kiekis vėl buvo rekordinis.

Darbo jėgos (20-64 m. asmenų) aktyvumas – darbo jėgos ir visų tokio amžiaus gyventojų santykis – Lietuvoje buvo vienas didžiausių ES ir tik nedaug atsiliko nuo Vokietijos, Danijos, Estijos ir Švedijos. Tai reiškia, kad ekonomiškai neaktyvių asmenų (studentai, kariškiai, motinystės ar tėvystės atostogose esantys tėvai ar tiesiog nei dirbantys, nei darbo biržoje užsiregistravę asmenys) Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra nebedaug.

5 priemonės, kurios padėtų užtikrinti naujų darbuotojų poreikį

1) Būtina dar labiau skatinti naujos kvalifikacijos įgijimą ir užtikrinti atokiau gyvenančių bedarbių susisiekimą tarp ekonomiškai gyvybingų regionų ir centrų;

2) Aktyviau dirbti norint susigrąžinti išvykusius emigrantus, tačiau aišku, kad šis uždavinys labai sudėtingas;

3) Bandyti į darbo rinką įtraukti daugiau pensinio amžiaus sulaukusių ir nedirbančių asmenų;

4) Mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir padėti jiems integruotis į privatų verslą;

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas