Tadas Povilauskas. Darbo rinka kaista – ką daryti?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

2017-02-10 16:44

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį nedarbas Lietuvoje sumažėjo iki 7,6 proc., o vidutinis nedarbo lygis 2016 metais buvo 7,9 procento.

Mažėja ilgalaikių bedarbių

Bedarbių mūsų šalyje 2016 metų pabaigoje buvo 112 tūkst., iš jų 41 tūkst. darbo ieškojo ilgiau negu vienus metus. Viena vertus, ilgalaikių bedarbių nuolat mažėja, o ilgalaikio nedarbo lygis jau mažesnis negu Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Tačiau ilgalaikio nedarbo statistika atskleidžia, kad Lietuvos regionuose ekonomikos aktyvumas pasiskirstęs labai nevienodai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017 metų sausį Lazdijų rajone net pusė visų bedarbių buvo ilgalaikiai. Didelis ilgalaikis nedarbas ypač būdingas Zarasų, Pagėgių, Kalvarijos ir Ignalinos savivaldybėms. Priešingai, Kretingos rajone ilgiau negu metus ieškančių darbo asmenų buvo mažiau negu dešimtadalis visų bedarbių, o nedarbo lygis tesiekė 6 procentus. Mažai ilgalaikių bedarbių buvo Birštone, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kėdainiuose. Ypač mažas nedarbas rajonuose prie Klaipėdos – joje įsikūręs vienintelis šalies jūrų uostas, kuriame 2016 metais krovos kiekis vėl buvo rekordinis.

Darbo jėgos (20-64 m. asmenų) aktyvumas – darbo jėgos ir visų tokio amžiaus gyventojų santykis – Lietuvoje buvo vienas didžiausių ES ir tik nedaug atsiliko nuo Vokietijos, Danijos, Estijos ir Švedijos. Tai reiškia, kad ekonomiškai neaktyvių asmenų (studentai, kariškiai, motinystės ar tėvystės atostogose esantys tėvai ar tiesiog nei dirbantys, nei darbo biržoje užsiregistravę asmenys) Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra nebedaug.

5 priemonės, kurios padėtų užtikrinti naujų darbuotojų poreikį

1) Būtina dar labiau skatinti naujos kvalifikacijos įgijimą ir užtikrinti atokiau gyvenančių bedarbių susisiekimą tarp ekonomiškai gyvybingų regionų ir centrų;

2) Aktyviau dirbti norint susigrąžinti išvykusius emigrantus, tačiau aišku, kad šis uždavinys labai sudėtingas;

3) Bandyti į darbo rinką įtraukti daugiau pensinio amžiaus sulaukusių ir nedirbančių asmenų;

4) Mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir padėti jiems integruotis į privatų verslą;

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas