Tadas Povilauskas. Darbo rinka kaista – ką daryti?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

2017-02-10 16:44

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį nedarbas Lietuvoje sumažėjo iki 7,6 proc., o vidutinis nedarbo lygis 2016 metais buvo 7,9 procento.

Mažėja ilgalaikių bedarbių

Bedarbių mūsų šalyje 2016 metų pabaigoje buvo 112 tūkst., iš jų 41 tūkst. darbo ieškojo ilgiau negu vienus metus. Viena vertus, ilgalaikių bedarbių nuolat mažėja, o ilgalaikio nedarbo lygis jau mažesnis negu Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Tačiau ilgalaikio nedarbo statistika atskleidžia, kad Lietuvos regionuose ekonomikos aktyvumas pasiskirstęs labai nevienodai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017 metų sausį Lazdijų rajone net pusė visų bedarbių buvo ilgalaikiai. Didelis ilgalaikis nedarbas ypač būdingas Zarasų, Pagėgių, Kalvarijos ir Ignalinos savivaldybėms. Priešingai, Kretingos rajone ilgiau negu metus ieškančių darbo asmenų buvo mažiau negu dešimtadalis visų bedarbių, o nedarbo lygis tesiekė 6 procentus. Mažai ilgalaikių bedarbių buvo Birštone, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kėdainiuose. Ypač mažas nedarbas rajonuose prie Klaipėdos – joje įsikūręs vienintelis šalies jūrų uostas, kuriame 2016 metais krovos kiekis vėl buvo rekordinis.

Darbo jėgos (20-64 m. asmenų) aktyvumas – darbo jėgos ir visų tokio amžiaus gyventojų santykis – Lietuvoje buvo vienas didžiausių ES ir tik nedaug atsiliko nuo Vokietijos, Danijos, Estijos ir Švedijos. Tai reiškia, kad ekonomiškai neaktyvių asmenų (studentai, kariškiai, motinystės ar tėvystės atostogose esantys tėvai ar tiesiog nei dirbantys, nei darbo biržoje užsiregistravę asmenys) Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra nebedaug.

5 priemonės, kurios padėtų užtikrinti naujų darbuotojų poreikį

1) Būtina dar labiau skatinti naujos kvalifikacijos įgijimą ir užtikrinti atokiau gyvenančių bedarbių susisiekimą tarp ekonomiškai gyvybingų regionų ir centrų;

2) Aktyviau dirbti norint susigrąžinti išvykusius emigrantus, tačiau aišku, kad šis uždavinys labai sudėtingas;

3) Bandyti į darbo rinką įtraukti daugiau pensinio amžiaus sulaukusių ir nedirbančių asmenų;

4) Mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir padėti jiems integruotis į privatų verslą;

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas