Tadas Povilauskas. Darbo užmokestis pernai augo sparčiausiai nuo 2008 metų

(Puslapis 1 iš 2)


SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas (nuotr. asm. archyvo)

2018-02-27 16:15

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 metų – realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais. Pagrindinės priežastys, kodėl darbo užmokestis sparčiai augo, tos pačios – darbuotojų trūkumas ir palanki ekonominė padėtis, tad įmonės, norėdamos išsaugoti darbuotojus, ar pritraukti naujų, turi mokėti daugiau.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį (kaip ir trečią ketvirtį) minimali mėnesio alga (MMA) nedarė įtakos metiniam vidutinio darbo užmokesčio pokyčiui, nes ji buvo lygiai tokia pat kaip ir prieš metus, todėl tai buvo pagrindinė lėtesnio negu pirmą pusmetį algų augimo priežastis. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daug įmonių paskutinį metų ketvirtį išmoka metines premijas, tad tai, kad algos ketvirtą ketvirtį augo sparčiau negu trečią, rodo, kad išmokėtos premijos buvo didesnės negu prieš metus.

„Sodros“ duomenimis, paskutinį metų ketvirtį labiausiai darbo pajamos didėjo Kazlų Rūdos, Pakruojo ir Rietavo, mažiausiai Palangos, Visagino, Radviliškio savivaldybėse. Premijų įtaką ketvirto ketvirčio darbo užmokesčio statistikai gerai matyti iš duomenų apie vidutinį darbo užmokestį Kazlų Rūdoje, kur didžiausias miesto darbdavys paskutinį 2017 metų mėnesį išmokėjo darbuotojams dideles premijas ir tai pakėlė visos savivaldybės gyventojų algų vidurkį. Beje, tęsiasi tendencija, kad Vilnius ir Kaunas lieka vieni iš lyderių pagal algų augimo tempą, o tai reiškia, kad dirbančiųjų pajamos šiuose miestuose ir toliau tolsta nuo daugumos kitų šalies savivaldybių dirbančių gyventojų pajamų. Beje, Vilniuje vidutinis darbo užmokestis paskutinį metų ketvirtį jau priartėjo prie 1 000 eurų.

„Sodros“ duomenys apie draudžiamųjų pajamų paskirstymą rodo, kad Lietuvoje mažėja žmonių, gaunančių darbo užmokestį, mažesnį ar lygų MMA. Tokių žmonių gruodį buvo 180 tūkst., arba 56 tūkst. mažiau negu prieš metus, o sumažėjimą lėmė ne tik Darbo kodekso pokyčiai, neleidžiantys mokėti MMA kvalifikuotiems darbuotojams, bet ir aktyvesnė „Sodros“ kova su galimai nesąžiningai mažesnį negu MMA atlyginimą mokančiais darbdaviais. Beje, bus labai įdomu pamatyti, kokią įtaką 2018 metais „Sodros“ nustatytos įmokų „grindys“ turėjo asmenų, gaunančių mažesnį negu MMA atlyginimą, skaičiui. Tuo tarpu žmonių, uždirbančių daugiau negu 1,000 eurų per mėnesį, skaičius didėja – gruodį tokias pajamas gavo 315 tūkst. gyventojų, arba 47 tūkst. daugiau negu prieš metus. Didėjantis daugiau uždirbančių asmenų skaičius lemia ir didesnį ne pirmo būtinumo prekių įsigijimo augimą pastaraisiais metais.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas