Tadas Povilauskas. Darbo užmokestis pernai augo sparčiausiai nuo 2008 metų

(Puslapis 1 iš 2)


SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas (nuotr. asm. archyvo)

2018-02-27 16:15

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 metų – realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais. Pagrindinės priežastys, kodėl darbo užmokestis sparčiai augo, tos pačios – darbuotojų trūkumas ir palanki ekonominė padėtis, tad įmonės, norėdamos išsaugoti darbuotojus, ar pritraukti naujų, turi mokėti daugiau.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį (kaip ir trečią ketvirtį) minimali mėnesio alga (MMA) nedarė įtakos metiniam vidutinio darbo užmokesčio pokyčiui, nes ji buvo lygiai tokia pat kaip ir prieš metus, todėl tai buvo pagrindinė lėtesnio negu pirmą pusmetį algų augimo priežastis. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daug įmonių paskutinį metų ketvirtį išmoka metines premijas, tad tai, kad algos ketvirtą ketvirtį augo sparčiau negu trečią, rodo, kad išmokėtos premijos buvo didesnės negu prieš metus.

„Sodros“ duomenimis, paskutinį metų ketvirtį labiausiai darbo pajamos didėjo Kazlų Rūdos, Pakruojo ir Rietavo, mažiausiai Palangos, Visagino, Radviliškio savivaldybėse. Premijų įtaką ketvirto ketvirčio darbo užmokesčio statistikai gerai matyti iš duomenų apie vidutinį darbo užmokestį Kazlų Rūdoje, kur didžiausias miesto darbdavys paskutinį 2017 metų mėnesį išmokėjo darbuotojams dideles premijas ir tai pakėlė visos savivaldybės gyventojų algų vidurkį. Beje, tęsiasi tendencija, kad Vilnius ir Kaunas lieka vieni iš lyderių pagal algų augimo tempą, o tai reiškia, kad dirbančiųjų pajamos šiuose miestuose ir toliau tolsta nuo daugumos kitų šalies savivaldybių dirbančių gyventojų pajamų. Beje, Vilniuje vidutinis darbo užmokestis paskutinį metų ketvirtį jau priartėjo prie 1 000 eurų.

„Sodros“ duomenys apie draudžiamųjų pajamų paskirstymą rodo, kad Lietuvoje mažėja žmonių, gaunančių darbo užmokestį, mažesnį ar lygų MMA. Tokių žmonių gruodį buvo 180 tūkst., arba 56 tūkst. mažiau negu prieš metus, o sumažėjimą lėmė ne tik Darbo kodekso pokyčiai, neleidžiantys mokėti MMA kvalifikuotiems darbuotojams, bet ir aktyvesnė „Sodros“ kova su galimai nesąžiningai mažesnį negu MMA atlyginimą mokančiais darbdaviais. Beje, bus labai įdomu pamatyti, kokią įtaką 2018 metais „Sodros“ nustatytos įmokų „grindys“ turėjo asmenų, gaunančių mažesnį negu MMA atlyginimą, skaičiui. Tuo tarpu žmonių, uždirbančių daugiau negu 1,000 eurų per mėnesį, skaičius didėja – gruodį tokias pajamas gavo 315 tūkst. gyventojų, arba 47 tūkst. daugiau negu prieš metus. Didėjantis daugiau uždirbančių asmenų skaičius lemia ir didesnį ne pirmo būtinumo prekių įsigijimo augimą pastaraisiais metais.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas