Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

2018-07-04 17:14

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol kas nepadarė didelės įtakos nei Lietuvos, nei ES ekonomikai. Tačiau didžiausi išbandymai dar tik ateityje. Su vienu iš jų jau susidūrėme – dėl būsimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES nuo 2021 metų mažės ES biudžeto pajamos. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvai pasiūlyta mažiau lėšų iš ES 2021–2027 metų biudžeto. Kur kas didesnis iššūkis Lietuvai ir ES bus tai, koks bus pasirinktas prekybos modelis tarp Jungtinės Karalystės ir ES.

Pagrindiniai prekybos tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės rodikliai nerodo, kad prekyba tarp šalių būtų smarkiai nukentėjusi po „Brexit“ referendumo. Lietuviškų prekių eksportas, neįtraukus naftos produktų, per pirmus keturis 2018 metų mėnesius buvo 7 proc. didesnis negu prieš metus ir viršijo 2016 metų tokio pat laikotarpio prieš „Brexit“ referendumą rezultatą. Eksportuotojams palanku tai, kad euras pastaruoju metu yra gana stabilus svaro sterlingo atžvilgiu – valiutos kursas pirmą 2018 metų pusmetį svyravo vos 2 proc. ir euras vidutiniškai šiemet tebuvo 2 proc. stipresnis negu prieš metus. Paslaugų eksportas pirmą ketvirtį į Jungtinę Karalystę padidėjo 12 proc., o transporto paslaugų eksportas – net 24 procentais. Panašu, kad mūsų transporto įmonės kol kas nebijo Jungtinės Karalystės rinkos ir augimas šioje rinkoje yra panašus kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse.

Nėra didesnių ir migracijos statistikos pokyčių. Praėjusiais metais į Jungtinę Karalystę emigravo 21,6 tūkst. gyventojų, arba 7 proc. mažiau negu prieš metus, tačiau iš jos į Lietuvą grįžo tik 5 tūkst. gyventojų, arba 22 proc. mažiau negu prieš metus. Asmeninės perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pernai nebemažėjo. Tikėtina, kad šiais metais emigracija į Jungtinę Karalystę (kaip ir į kitas šalis) menksta, tačiau vargu ar labai didėja grįžtančių piliečių skaičius. Migracijos departamento duomenimis, metų pradžioje Jungtinėje Karalystėje gyveno 212 tūkst. Lietuvos piliečių. Neseniai pranešta, kad visi Jungtinėje Karalystėje esantys ir norintys likti ES šalių piliečiai iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės užsiregistruoti internetu, kad gautų visas teises neribotą laiką gyventi šioje šalyje. Šis procesas atskleis tikrą lietuvių, gyvenančių ir ketinančių pasilikti Jungtinėje Karalystėje, skaičių. Beje, Didžioji Britanija pagal dabartinį siūlymą sudaro gana palankias sąlygas ES piliečiams likti šalyje ir kartu prisijunti ne šalyje gyvenantiems jų giminaičiams.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas