Tadas Povilauskas: ką slepia mažėjantis nedarbo lygis?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas (nuotr. asm. archyvo)

2016-08-12 14:58

Nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, buvo 1,4 proc. punkto mažesnis ir sudarė 8 procentus. Šis pokytis patvirtina besitęsiančią nedarbo lygio šalyje mažėjimo tendenciją, kuri šiuo metu yra palanki ir ieškantiesiems darbo, ir jį turintiems. Mažesnis nedarbo lygis prisideda prie augančio vidutinio darbo užmokesčio ir visuminės paklausos šalyje didėjimo. Visgi mažėjantis nedarbas kelia ir vis daugiau iššūkių įmonėms, kai kuriuose Lietuvos regionuose neberandančioms norinčių ir galinčių dirbti asmenų.

Užimtumą gerina nepalankūs demografiniai pokyčiai

Užimtumo lygis vėl pagerino rekordą nepriklausomos Lietuvos istorijoje – mūsų šalyje dirba ir gauna darbo pajamų 69,5 proc. 15-64 metų amžiaus gyventojų. Pagal šį rodiklį atsiliekame nuo Estijos, bet lenkiame Latviją ir Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Didėjančio užimtumo nuopelnų negalima priskirti vien tik didesniam gyventojų norui ir galimybei dirbti. Svarbią įtaką užimtumo lygio didėjimui daro neigiami demografiniai pokyčiai – per pastaruosius kelerius metus labai smarkiai mažėjo 15-29 metų ir didėja 50-64 metų gyventojų skaičius. Užimtumas paprastai daug didesnis vyresnio amžiaus gyventojų gretose, o ne jaunimo, kurio nemaža dalis mokosi, studijuoja, yra karo tarnyboje ar motinystės atostogose. Negalima pamiršti ir emigracijos įtakos, nes daugiau emigruoja jauno ir vidutinio negu vyresnio amžiaus žmonių.

Jaunesnio amžiaus žmonėms dabartinė darbo rinkos padėtis yra labai palanki. Vilniuje jie yra greitai išgraibstomi ir tikimybė jų algai augti yra daug didesnė negu vyresnio amžiaus asmenų, kurie dažniau susitaiko su lėčiau keliamu darbo užmokesčiu. Apie tai, kad dalies vyresnio amžiaus asmenų turima kvalifikacija stipriai atsilieka nuo šių dienų verslo poreikių, diskutuojama labai seniai ir nuo šios problemos sprendimo priklauso, kokio stiprumo socialinių problemų turės mūsų šalis ateityje.

Darbo jėga per pastaruosius penkerius metus kito nežymiai

Darbo jėga, įtraukiant tuos gyventojus, kurie arba dirba, arba aktyviai ieško darbo, 2016 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 487 tūkstančių ir buvo 12,7 tūkst. didesnė negu tuo pačiu metu praėjusiais metais. Jau beveik penkerius metus darbo jėgos dydis svyruoja 1 450-1 500 tūkst. intervale. Viena vertus, tai yra neblogas pasiekimas, atsižvelgiant į didelį pastarųjų metų emigracijos lygį. Bet po šiuo rodikliu slypi ir tiksinti bomba – per ateinančius dešimt metų dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažės ne mažiau negu 100 tūkst. vien dėl to, kad jaunų žmonių į darbo rinką įsilies mažiau negu vyresnių pasitrauks į pensiją. Jeigu grynosios emigracijos mastas nesumažės, Lietuvos darbo rinkos nuostoliai bus dar didesni.

Straipsnio puslapiai:

Close

Marius Dubnikovas. Bitcoin – technologinis šuolis ir gresiantis burbulas

 Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės ...

Marius Dubnikovas. Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

 Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl ...

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

Tadas Povilauskas. Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, ...

Rūta Vainienė. Sumažino administracinę naštą, o kiek padidino?

 Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų ...

SEB banko analitikai: ekonomikos plėtra Lietuvoje ilgesnį laiką vargiai įmanoma

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas