Tadas Povilauskas: ką slepia mažėjantis nedarbo lygis?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas (nuotr. asm. archyvo)

2016-08-12 14:58

Nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, buvo 1,4 proc. punkto mažesnis ir sudarė 8 procentus. Šis pokytis patvirtina besitęsiančią nedarbo lygio šalyje mažėjimo tendenciją, kuri šiuo metu yra palanki ir ieškantiesiems darbo, ir jį turintiems. Mažesnis nedarbo lygis prisideda prie augančio vidutinio darbo užmokesčio ir visuminės paklausos šalyje didėjimo. Visgi mažėjantis nedarbas kelia ir vis daugiau iššūkių įmonėms, kai kuriuose Lietuvos regionuose neberandančioms norinčių ir galinčių dirbti asmenų.

Užimtumą gerina nepalankūs demografiniai pokyčiai

Užimtumo lygis vėl pagerino rekordą nepriklausomos Lietuvos istorijoje – mūsų šalyje dirba ir gauna darbo pajamų 69,5 proc. 15-64 metų amžiaus gyventojų. Pagal šį rodiklį atsiliekame nuo Estijos, bet lenkiame Latviją ir Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Didėjančio užimtumo nuopelnų negalima priskirti vien tik didesniam gyventojų norui ir galimybei dirbti. Svarbią įtaką užimtumo lygio didėjimui daro neigiami demografiniai pokyčiai – per pastaruosius kelerius metus labai smarkiai mažėjo 15-29 metų ir didėja 50-64 metų gyventojų skaičius. Užimtumas paprastai daug didesnis vyresnio amžiaus gyventojų gretose, o ne jaunimo, kurio nemaža dalis mokosi, studijuoja, yra karo tarnyboje ar motinystės atostogose. Negalima pamiršti ir emigracijos įtakos, nes daugiau emigruoja jauno ir vidutinio negu vyresnio amžiaus žmonių.

Jaunesnio amžiaus žmonėms dabartinė darbo rinkos padėtis yra labai palanki. Vilniuje jie yra greitai išgraibstomi ir tikimybė jų algai augti yra daug didesnė negu vyresnio amžiaus asmenų, kurie dažniau susitaiko su lėčiau keliamu darbo užmokesčiu. Apie tai, kad dalies vyresnio amžiaus asmenų turima kvalifikacija stipriai atsilieka nuo šių dienų verslo poreikių, diskutuojama labai seniai ir nuo šios problemos sprendimo priklauso, kokio stiprumo socialinių problemų turės mūsų šalis ateityje.

Darbo jėga per pastaruosius penkerius metus kito nežymiai

Darbo jėga, įtraukiant tuos gyventojus, kurie arba dirba, arba aktyviai ieško darbo, 2016 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 487 tūkstančių ir buvo 12,7 tūkst. didesnė negu tuo pačiu metu praėjusiais metais. Jau beveik penkerius metus darbo jėgos dydis svyruoja 1 450-1 500 tūkst. intervale. Viena vertus, tai yra neblogas pasiekimas, atsižvelgiant į didelį pastarųjų metų emigracijos lygį. Bet po šiuo rodikliu slypi ir tiksinti bomba – per ateinančius dešimt metų dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažės ne mažiau negu 100 tūkst. vien dėl to, kad jaunų žmonių į darbo rinką įsilies mažiau negu vyresnių pasitrauks į pensiją. Jeigu grynosios emigracijos mastas nesumažės, Lietuvos darbo rinkos nuostoliai bus dar didesni.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas