Tadas Povilauskas: Kaip reaguosime į Europos Komisijos perspėjimus dėl žemės įstatymo?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

2016-06-01 14:16

Praėjusią savaitę Europos Komisija nesikuklino ir pateikė kelis perspėjimus Lietuvos valdžiai. Vienas iš jų siejasi su nuo 2014 metų gegužės įsigaliojusiais žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais. Pirmas signalas apie galimą laisvo kapitalo judėjimo ir veiklos vykdymo Europos Sąjungos šalyse laisvės suvaržymą iš Komisijos atskriejo dar prieš metus. Artėjant rinkimams valdžiai teks rinktis: arba ji atliks pakeitimus pripažindama, kad persistengė nustatydama itin griežtus žemės pirkimo saugiklius, arba toliau ignoruos pateiktas pastabas, rizikuodama sulaukti rimtesnių padarinių.

EK nepritaria leidimui žemę pirkti tik ūkininkaujantiems asmenims

Prieš porą metų priimti įstatymo pakeitimai įnešė labai daug painiavos į žemės ūkio paskirties žemės rinką, o bandymai apsaugoti žemę nuo pirkėjų iš užsienio virto apribojimais daugumai pačių lietuvių įsigyti žemės. Europos Komisijai labiausiai užkliuvo reikalavimas, kad žemės pirkėjas būtinai turi būti ūkininkaujantis ar daugiausia pajamų iš žemės ūkio veiklos gaunantis asmuo, nes tai tiesiogiai diskriminuoja likusius ES piliečius, kurie lieka išstumti iš šio turto rinkos.

Galima suprasti ūkininkų norą neįsileisti su žemės ūkiu nesusijusių asmenų norint mažinti žemės sklypų įsigijimo konkurenciją. Veikiausiai dabartiniai ūkininkai žemę perka pigiau, negu tektų ją įsigyti konkuruojant su užsieniečiais ar kitais lietuviais. Vidutinių ir didesnių vietos ūkių (jeigu jais laikome iki 300 hektarų turinčius privačius ir iki 500 hektarų turinčius juridinius asmenis) finansinės galimybės pirkti žemę yra daug didesnės negu smulkių ar pradedančių ūkininkų, bet mažesnės negu užsienio ūkininkų ar investuotojų.

Tad Europos Komisijai turėjo užkliūti vienos grupės turimos privilegijos, ribojančios ne tik kitų galimų pirkėjų galimybes, bet ir pardavėjų siekį gauti didžiausią naudą. Beje, priimant įstatymo pataisas, nebuvo pagalvota apie tai, kaip elgtis didžiausius ūkius valdančioms įmonių grupėms, kurioms priklausantys plotai jau anksčiau viršijo 500 ha.

Įstatymo pakeitimai atbaidė užsieniečius

Nuo 2014 metų balandį priimtų įstatymo pokyčių užtektų rankos pirštų suskaičiuoti, kiek užsieniečių kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę (leidimo reikalaujama perkant daugiau negu 10 ha). Toks atsiribojimas nuo užsieniečių ekonomikai nenaudingas, nes prarandamos tiesioginės užsienio investicijos ne tik į žemę ar į techniką, bet ir į žmogiškąjį kapitalą.

Būtent gerosios ūkininkavimo patirties, kuri galėtų ateiti su užsienio investicijomis, trūkumas vis dar yra aktuali problema mūsų šalies žemės ūkyje. Beje, kai įstatymas apraizgomas pertekliniais apribojimais, padaugėja darbo teisininkams ir valdžios sektoriaus tarnautojams (šiuo atveju – Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojams), o tai tik mažina darbo našumą Lietuvoje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas