Tadas Povilauskas: kodėl ir toliau reikia didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Tadas Povilauskas

2016-07-13 10:35

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 30 eurų – iki 380 eurų – ir po septynerių metų pertraukos 10 eurų viršija minimalų darbo užmokestį Latvijoje. Visgi dažnai pamirštama, kad žmogui svarbesnė suma, kurią jis gauna išskaičiavus mokesčius (į rankas), o ji Lietuvoje gaunančiam MMA dėl mažesnio pajamų mokesčio tarifo ir dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) jau yra 45 eurais didesnė negu kaimyninėje šalyje. Jeigu nuo 2017 metų pradžios maksimalus NPD bus padidintas 110 eurų per mėnesį, tai būtų rimtas žingsnis toliau bandant mažinti pajamų nelygybę, kuri yra viena skaudžiausių problemų mūsų šalyje.

Lietuvoje pajamų atotrūkis – vienas didžiausių ES

Lietuvoje pajamų nelygybė taikant Gini koeficientą (imamas 20 proc. didžiausias ir mažiausias disponuojamas pajamas turinčių asmenų pajamų santykis) yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES) ir nusileidžia tik Latvijai, Estijai ir Bulgarijai. Didesnis mokesčių progresyvumas yra vienas iš pajamų nelygybę šalyje mažinančių veiksnių, tad tai, kad pastarosios šalys atsidūrė sąrašo gale, nestebina. Lietuviškasis kelias mokesčių progresyvumo link – spartus NPD artinimas prie minimalios mėnesio algos – turi teigiamą įtaką mažinant pajamų skirtumą.

Žinoma, vien NPD didinimas pajamų nelygybės nesumažins, nes mokesčių progresyvumas labiau primena skausmą slopinančius vaistus, o ne problemos priežastį naikinančius veiksmus. Pokyčiai tobulinant švietimo sistemą, mažinant struktūrinį nedarbą, šešėlinę ekonomiką, didinant darbo našumą daro didžiausią ilgalaikę įtaką pajamų nelygybės mažėjimui.

Lyginti MMA ES šalyse – tik atskaičius mokesčius

MMA tolesnio kėlimo galimybės minimalaus ir vidutinio bruto darbo užmokesčio santykiui priartėjus prie 50 proc. kuriam laikui yra kuklios, o jos didinimas 2017 metais priklausys ne tik nuo darbo rinkos pokyčių Lietuvoje, bet ir nuo užsienio ekonomikos padėties, lemiančios mūsų eksportuotojų veiklą. Beje, lyginti valstybes pagal taikomą minimalų ar net vidutinį atlyginimą neatskaičius mokesčių dažnai nėra tikslu dėl nevienodo darbo pajamų apmokestinimo. Tai kartais lemia neteisingus ir pernelyg radikalius apibendrinimus. Taigi tikslingiau yra lyginti MMA gaunančių asmenų pajamas išskaičiavus mokesčius. Tad nepaisant to, kad Lietuvoje minimali mėnesio alga (380 eurų) didesnė negu Čekijoje (ten ji siekia 366 eurus), į rankas tenkanti atlyginimo dalis mūsų šalyje (317 eurų) yra mažesnė negu Čekijoje (326 eurai). Tokius skirtumus daugiausia lemia taikomo NPD ir pajamų mokesčio tarifo skirtumai, įmokos į pensijų kaupimo fondus ir darbuotojo bei darbdavio mokamų socialinio draudimo mokesčių sumų pasiskirstymas.

Pats tiksliausias kelias norint nustatyti lyginamų šalių mokesčių naštą minimalią algą gaunančiam asmeniui, yra apskaičiuoti visų darbuotojo ir darbdavio sumokėtų mokesčių ir darbo vietos kainos santykį. Lietuvoje MMA gaunančiam ir vaikų neauginančiam asmeniui į rankas tenka apie 317 eurų, darbo jėgos mokesčiai siekia 181 eurą, o darbo vieta darbdaviui kainuoja 498 eurus, tad mokesčiai sudaro apie 36 proc. darbo vietos kainos. Latvijoje šis santykis siekia 41 proc., Estijoje – 37 proc., Lenkijoje – 32 proc., Čekijoje – 34 proc., Vokietijoje – 39 procentus.

Straipsnio puslapiai:

Gairės: MMA, mokesčiai, NPD, pajamos

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas