Tadas Povilauskas: kodėl ir toliau reikia didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Tadas Povilauskas

2016-07-13 10:35

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 30 eurų – iki 380 eurų – ir po septynerių metų pertraukos 10 eurų viršija minimalų darbo užmokestį Latvijoje. Visgi dažnai pamirštama, kad žmogui svarbesnė suma, kurią jis gauna išskaičiavus mokesčius (į rankas), o ji Lietuvoje gaunančiam MMA dėl mažesnio pajamų mokesčio tarifo ir dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) jau yra 45 eurais didesnė negu kaimyninėje šalyje. Jeigu nuo 2017 metų pradžios maksimalus NPD bus padidintas 110 eurų per mėnesį, tai būtų rimtas žingsnis toliau bandant mažinti pajamų nelygybę, kuri yra viena skaudžiausių problemų mūsų šalyje.

Lietuvoje pajamų atotrūkis – vienas didžiausių ES

Lietuvoje pajamų nelygybė taikant Gini koeficientą (imamas 20 proc. didžiausias ir mažiausias disponuojamas pajamas turinčių asmenų pajamų santykis) yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES) ir nusileidžia tik Latvijai, Estijai ir Bulgarijai. Didesnis mokesčių progresyvumas yra vienas iš pajamų nelygybę šalyje mažinančių veiksnių, tad tai, kad pastarosios šalys atsidūrė sąrašo gale, nestebina. Lietuviškasis kelias mokesčių progresyvumo link – spartus NPD artinimas prie minimalios mėnesio algos – turi teigiamą įtaką mažinant pajamų skirtumą.

Žinoma, vien NPD didinimas pajamų nelygybės nesumažins, nes mokesčių progresyvumas labiau primena skausmą slopinančius vaistus, o ne problemos priežastį naikinančius veiksmus. Pokyčiai tobulinant švietimo sistemą, mažinant struktūrinį nedarbą, šešėlinę ekonomiką, didinant darbo našumą daro didžiausią ilgalaikę įtaką pajamų nelygybės mažėjimui.

Lyginti MMA ES šalyse – tik atskaičius mokesčius

MMA tolesnio kėlimo galimybės minimalaus ir vidutinio bruto darbo užmokesčio santykiui priartėjus prie 50 proc. kuriam laikui yra kuklios, o jos didinimas 2017 metais priklausys ne tik nuo darbo rinkos pokyčių Lietuvoje, bet ir nuo užsienio ekonomikos padėties, lemiančios mūsų eksportuotojų veiklą. Beje, lyginti valstybes pagal taikomą minimalų ar net vidutinį atlyginimą neatskaičius mokesčių dažnai nėra tikslu dėl nevienodo darbo pajamų apmokestinimo. Tai kartais lemia neteisingus ir pernelyg radikalius apibendrinimus. Taigi tikslingiau yra lyginti MMA gaunančių asmenų pajamas išskaičiavus mokesčius. Tad nepaisant to, kad Lietuvoje minimali mėnesio alga (380 eurų) didesnė negu Čekijoje (ten ji siekia 366 eurus), į rankas tenkanti atlyginimo dalis mūsų šalyje (317 eurų) yra mažesnė negu Čekijoje (326 eurai). Tokius skirtumus daugiausia lemia taikomo NPD ir pajamų mokesčio tarifo skirtumai, įmokos į pensijų kaupimo fondus ir darbuotojo bei darbdavio mokamų socialinio draudimo mokesčių sumų pasiskirstymas.

Pats tiksliausias kelias norint nustatyti lyginamų šalių mokesčių naštą minimalią algą gaunančiam asmeniui, yra apskaičiuoti visų darbuotojo ir darbdavio sumokėtų mokesčių ir darbo vietos kainos santykį. Lietuvoje MMA gaunančiam ir vaikų neauginančiam asmeniui į rankas tenka apie 317 eurų, darbo jėgos mokesčiai siekia 181 eurą, o darbo vieta darbdaviui kainuoja 498 eurus, tad mokesčiai sudaro apie 36 proc. darbo vietos kainos. Latvijoje šis santykis siekia 41 proc., Estijoje – 37 proc., Lenkijoje – 32 proc., Čekijoje – 34 proc., Vokietijoje – 39 procentus.

Straipsnio puslapiai:

Gairės: MMA, mokesčiai, NPD, pajamos

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas