Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Tadas Povilauskas

2017-06-22 08:25

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos. Joje gyventojų vidutinės vartojimo išlaidos yra dar didesnės negu Lietuvoje. Anot statistikų, vidutiniškai lietuvis galėjo įpirkti ir suvartoti 86 proc. to, ką sau galėjo leisti vidutinis ES pilietis.

Daugumai mūsų šalies gyventojų šie duomenys, matyt, atrodo laužti iš piršto ir kelia pasipiktinimą. Oficialus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra tris kartus mažesnis negu ES vidurkis. Tačiau vidutinės lietuvio disponuojamos pajamos, į kurias įtraukiamos pajamos iš samdomo ir savarankiško darbo, kapitalo prieaugio, turto ir netiesiogiai šešėlinės veiklos, yra daug didesnės. Pagal jas lenkiame Latviją ir netgi Lenkiją. Žinoma, pajamos Lietuvoje yra labai netolygios, tačiau pastaruoju metu šia tema jau daug diskutuota, o valdžia kaip tik yra pateikusi mokesčių pakeitimus, kurie nors iš dalies padėtų sumažinti pajamų nelygybę.

Lietuvoje yra pigesnių prekių ir paslaugų negu Lenkijoje

Lietuvoje kainos nuo pat nepriklausomybės buvo mažiausios Baltijos šalyse. Tiesa, kainos Lenkijoje, priešingai negu kitose Baltijos šalyse, yra mažesnės negu Lietuvoje ir apskritai vienos mažiausių ES. Visgi taip nebuvo visada – iki 2009 m. Lenkijoje kainų lygis buvo didesnis negu Lietuvoje ir tik po to, kai Lenkijos zlotas per 2009 m. susilpnėjo euro atžvilgiu beveik 20 proc., viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Negalima teigti, kad Lenkijoje viskas yra pigiau negu Lietuvoje. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje elektros energija buitiniams vartotojams 2016 metais buvo 17 proc. pigesnė negu Lenkijoje. Nuo šių metų pradžios mūsų šalyje elektra dar atpigo 5 proc., tad lenkai mūsų nepavijo. Be to, Lietuvoje komunikacinių paslaugų (pavyzdžiui, mobiliojo ryšio paslaugos) kainos 2016 metais taip pat buvo mažesnės negu Lenkijoje ir kitose Baltijos šalyse. Tą patį galima pasakyti ir apie maitinimo bei apgyvendinimo paslaugas. Jeigu Lietuvoje kitais metais bus panaikintas lengvatinis PVM tarifas apgyvendinimo veiklai, nakvynės kaina Lietuvoje pabrangs bent dešimtadaliu, tačiau vis vien bus mažesnė negu kitose Baltijos valstybėse.

Būtina pastebėti, kad į vartojimo išlaidas Eurostatas įtraukia ir valdžios sektoriaus apmokėtas paslaugas, kuriomis naudojasi namų ūkiai – juk patys gyventojai moka mokesčius ir iš surinktų mokesčių gauna nemokamas ar iš dalies nemokamas sveikatos apsaugos ar švietimo paslaugas. Visgi statistika neatsižvelgia, kokio lygio paslaugas gauna vartotojai. Prasti vaikų ugdymo rezultatai ir ilgos eilės prie kvalifikuotų medicinos specialistų rodo, kad nors tokių paslaugų kainos, palyginti su kitomis šalimis, yra mažos, tačiau kokybė ir galimybė jomis pasinaudoti laiku nėra užtikrinti. Beje, nenuostabu, kad švietimo ar sveikatos paslaugų kaina ES yra 2,5 karto didesnė negu Lietuvoje – panašiai skiriasi ir mokytojų ar medikų algos Lietuvoje bei užsienyje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas