Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

2018-02-09 16:44

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl išliekančio daug didesnio priešpensinio amžiaus žmonių nedarbo ir nedarbo kaime. Didelį nedarbą kaimo vietovėse lemia sparčiai ten mažėjantis gyventojų skaičius, dėl kurio smunka darbuotojų paklausa nykstant vidaus rinkai skirtam verslui. Vyresnio amžiaus žmonių nedarbas didesnis negu anksčiau dėl vis greičiau besikeičiančių žinių, kurių labiausiai trūksta darbo rinkoje ir kurių nebespėja įgauti vyresni gyventojai, poreikio. Tiesa, dirbančių priešpensinio amžiaus žmonių dėl senėjančios visuomenės skaičius sparčiai didėja, ir jie neišvengiamai bus vis svarbesnė darbo rinkos dalis.

Statistikos departamento duomenimis, bedarbių paskutinį 2017 metų ketvirtį Lietuvoje buvo vidutiniškai 97 tūkst., arba 15 tūkst. mažiau negu prieš metus. Tačiau darbo biržoje registruotų bedarbių skaičius paskutinį metų ketvirtį buvo 139 tūkst., t. y. dviem šimtais daugiau negu prieš metus. Skirtumas tarp Statistikos departamento ir darbo biržos pateikiamų bedarbių skaičiaus (atsižvelgiant į skirtingą metodiką) galėjo didėti dėl to, kad daugėja gyventojų, kurie registruojasi darbo biržoje norėdami būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, tačiau jie intensyviai darbo neieško arba apskritai dirba oficialiai neįregistravę savo veiklos, todėl Statistikos departamento apklausų metodu atliekamame tyrime tokie gyventojai nėra laikomi bedarbiais.

Beje, nuo 2017 m. liepos 1 d. buvo pakeista nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo tvarka, dėl kurios ne tik daugiau žmonių gali gauti išmokas, bet ir jos mokamos ilgiau ir yra didesnės, todėl atsirado daugiau privalumų registruotis kaip bedarbiams darbo biržoje. Darbo birža jau paskelbė ir pirmus šių metų duomenis – 2018 metų sausį registruotų bedarbių skaičius buvo netgi didesnis negu prieš metus. Viena iš galimų priežasčių – nuo šių metų pradžios atsiradęs reikalavimas darbdaviui skaičiuoti socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesio algos dydžio (MMA), net jeigu žmogus dirba ne visu etatu ir už tai gauna mažiau negu MMA. Dėl šio pokyčio labiausiai darbuotojų skaičius mažėjo valymo paslaugų ir trumpalaikio įdarbinimo paslaugų įmonėse.

Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje toliau didėja, o sausį jis buvo didžiausias nuo 2008 metų. Viena vertus, vis dar nemažai įmonių nori didinti gamybą ar teikiamų paslaugų skaičių, tačiau paprasčiausiai neranda reikiamą kvalifikacijų turinčių asmenų. Tačiau daugelis įmonių ieško tokių darbuotojų, kuriems siūloma arba tiesiog per maža alga, arba pats darbas nebėra patrauklus, todėl oficialūs bedarbiai verčiau ir nedirba arba užsidirba pinigų dirbdami neoficialiai. Pavyzdžiui, per metus daugiausiai Lietuvoje pagausėjo krovininio transporto vairuotojų – jais, „Sodros“ duomenis, šalyje jau dirbo 64 tūkst. žmonių, o per metus vairuotojų skaičius išaugo beveik 14 tūkstančių. Tačiau didžiausia dalis naujų vairuotojų yra ne Lietuvos piliečiai, nes atrasti mūsų šalyje norinčių vairuoti vilkiką tarptautiniais reisais tampa sudėtinga. Beje, šios profesijos atstovų skaičius jau aplenkė pardavėjų, kurių per metus sumažėjo nuo 65 iki 63,5 tūkst., skaičių. Dėl vis dar mažėjančio gyventojų skaičiaus ir didžiųjų prekybininkų siekio vis labiau automatizuoti pardavimo procesą veikiausiai ir toliau po truputį mažės pardavėjų šalyje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas