Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs
(Puslapis 1 iš 2)
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas (nuotr. asm. archyvo)
2018-04-05 15:24
Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 13 proc. atsakiusių galvoja, kad pigs, ketvirtadalis nesitiki, kad kainos keisis, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Tad skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, sumažėjo iki 41 procento. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį šis skirtumas buvo 46 proc., o prieš metus 48 procentai.
Didesni pasikeitimai dėl būsto kainų pokyčių pastebėti apklausus Vilniaus regiono gyventojus. Per ketvirtį galvojančių, kad būstas Lietuvoje brangs, sumažėjo nuo 64 proc. iki 58 proc., o per metus tokių respondentų dalis sumažėjo 11 proc. punktų. Tiesa, laukiančių, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto kaina mažės, nekito ir buvo 12 procentų. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, per ketvirtį sumažėjo 6 proc., o per metus – 11 proc. punktų, iki 46 procentų.
Gyventojų lūkesčių pokyčiai rodo viešojoje erdvėje vyraujančią ekspertų nuomonę dėl būsto rinkos galimos krypties – būsto kainos Lietuvoje augs lėčiau, kai kur gali ir šiek tiek sumažėti, tačiau vidutinė būsto kaina šalyje vis tiek turėtų būti didesnė negu praėjusiais metais. Statistika rodo, kad šių metų pradžia bent jau butų rinkoje prastesnė negu prieš metus – per du 2018 metų mėnesius šalyje sudaryta apie 8 proc. mažiau butų pirkimo sandorių, o Vilniuje nuosmukis dar didesnis. Vidutinė butų pardavimo kaina šiemet taip pat auga lėčiau – „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje vidutinė buto kaina vasarį buvo 2,8 proc. didesnė negu prieš metus, daugiau optimizmo Kaune, kur kaina per metus padidėjo 4,9 procento.
Galima teigti, kad toks gyvenamojo būsto kainų augimo sulėtėjimas Vilniuje yra naudingas ir pačiai rinkai, nes tai sulaiko būsto vystymo bendroves nuo avantiūrinių sprendimų ir sumažina spekuliatyvių pirkėjų skaičių. Nors ir sumažėjusi, tačiau tokia būsto paklausa, kai nuperkama 250–300 naujos statybos butų per mėnesį, neturėtų gąsdinti didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų. Beje, nereikia pamiršti, kad Vilniaus būsto rinkoje kainos ir sandorių skaičius pradėjo augti daug anksčiau negu likusioje Lietuvoje, todėl sostinės pirkėjams nusprendus pailsėti, kitur būsto rinka tebelekia pirmyn. Pavyzdžiui, Kauno regione dėl gerėjančių ekonomikos perspektyvų būsto kaina auga sparčiausiai iš visų didmiesčių.
Kol Lietuvos ekonomika auga, gyventojų pajamos didėja ir bent kol kas nėra daug grėsmingų požymių, kad finansų ir kredito rinkose padėtis blogėtų, tikimybė, kad gyvenamojo būsto kaina per ateinančius metus smarkiau pigtų, yra nedidelė. Kita vertus, Lietuvos banko statistika rodo, kad vidutinė naujos būsto paskolos, kai kredito palūkanos kintamosios, norma didėjo, tad skolintis būstui įsigyti tapo brangiau. Tai neturėtų stebinti, nes būsto paskolų portfelis auga sparčiai, todėl didėja rizika išduoti paskolas, kurios ateityje nebūtų grąžinamos laiku, o didėjant rizikai, po truputį didėja ir palūkanų marža.
