Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

(Puslapis 2 iš 2)

2018-01-12 19:17

Darbuotojas, jei visas socialinio draudimo mokestis gula ant jo pečių, geriau suvokia, kiek iš viso mokesčių sumoka, todėl tampa daug reiklesnis valdžios institucijoms, perskirstančioms jo sumokėtus pinigus. Akivaizdu, kad valdžiai parankesnis išskaidytų socialinio draudimo įmokų scenarijus, nes keisti darbuotojo, o ne darbdavio įmokos tarifą yra kur kas sudėtingiau. Tuo tarpu darbdaviams toks pokytis naudingas, nes nebėra atsakomybės būti tarpininku tarp valdžios ir darbuotojo.

Vienas šalutinis tokio darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų sujungimo rezultatų yra darbo užmokesčio prieš mokesčius padidėjimas, nors atlyginimai į rankas ir nekito. Todėl tai, kad Rumunijoje minimali mėnesio alga (MMA) prieš mokesčius yra 409 eurai, nereiškia, kad Rumunijos darbuotojas gauna daugiau negu 400 eurų MMA uždirbantis lietuvis. Rumunijoje MMA gaunančio asmens darbo užmokestis į rankas yra 250 eurų, Lietuvoje – 361 euras. Atitinkamai darbdavio sąnaudos Rumunijoje yra 418 eurų, Lietuvoje – 525 eurai. Tad teigti, kad Lietuvoje MMA ar vidutinis darbo užmokestis jau mažesnis negu Rumunijoje, yra netikslu.

Beje, rumunai priėmę ir dar vieną radikalų sprendimu – gyventojai turės sumokėti 10 proc. sveikatos draudimo mokestį nuo uždirbtų kapitalo pajamų, nors moka sveikatos draudimo mokestį ir, pavyzdžiui, nuo darbo pajamų. Tiesa, šiuo mokesčiu bus apmokestinamos tik didesnės negu 12 MMA pajamos, bet nustatomos ir įmokų ribos. Tai vienas retesnių sprendimų ES mokesčių sistemoje, kuris, suprantama, nepatinka investuotojams, tačiau skirtas gyventojų, gyvenančių iš kapitalo pajamų, indėliui į šalies biudžetą padidinti.

Reikia pripažinti, kad Rumunijos valdžia per pastaruosius trejus metus yra priėmusi labai ryžtingų sprendimų mokesčių srityje, kurie kol kas duoda vaisų. Pavyzdžiui, standartinis PVM tarifas jau yra sumažintas iki prieš krizę buvusio 19 proc. dydžio (2010–2015 m. jis buvo 24 proc.), įvestas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, taikomas maisto produktams.

Taip pat smarkiai didinamas viešajame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimas – nuo šių metų pradžios jiems alga didėja 25 procentais. Tokie pokyčiai, suprantama, patinka gyventojams – maisto produktų kaina yra mažesnė negu prieš trejus metus, atlyginimai, vartojimas auga. Vartojimo bumas kelia ir nerimą, nes šalies biudžeto deficitas auga, einamosios sąskaitos balansas prastėja, našių investicijų trūksta, tad tarptautinės institucijos vis labiau perspėja apie augantį finansinį šalies nestabilumą.

Nors Rumunija ir nėra ta valstybė, į kurią mes norėtume žvalgytis ir iš jos mokytis, visgi turime stebėti, kaip sekasi šaliai, sujungusiai darbdavio ir darbuotojų socialinio draudimo įmokas. Jeigu Rumunijoje šie pokyčiai nebus sėkmingi, galėsime pasidžiaugti pasimokę iš svetimų klaidų. Jeigu reforma duos vaisių, Rumunijos pavyzdys gali atverti platesnį kelią ryžtingesniems pokyčiams ir mūsų šalyje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas