Tadas Povilauskas. Šalies problemas galima spręsti ne tik mokesčiais ir baudomis

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis politikas Tadas Povilauskas

2017-04-05 16:05

Daug naudingų sprendimų valdžia gali priimti atsižvelgdama į tai, kad dauguma žmonių elgiasi taip, kaip tą daro kiti – veikia vadinamasis bandos sindromas. Vakarų pasaulyje daug dėmesio sulaukė stumtelėjimo teorija (angl. nudge theory), kuri aiškina, kaip sprendimus šalyje priimantiems asmenims pakreipti žmonių elgesį palankia linkme nenaudojant prievartinių veiksmų ir nemažinant vartotojo pasirinkimo galimybių. Tokios stumtelėjimo priemonės yra švelnios ir pasiteisina ne visada, tačiau išlaidos joms yra nedidelės, o grąža dažnai pranoksta lūkesčius.

Šios teorijos konstruktyvios žinutės pavyzdys Lietuvoje yra neseniai „Sodros“ išplatintas pranešimas dėl gyventojų skolos už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Jame akcentuota, kad jau surinkta 5,1 mln. eurų, o šios sumos pakaktų Radviliškio ligoninės veiklai visus metus. Pagal stumtelėjimo teoriją tokia žinutė skatina geresnį mokesčių surinkimą negu pranešimas, kad dar 300 tūkst. lietuvių nėra sumokėję PSD įmokų.

Žmonės ieško trumpalaikio emocinio malonumo

Stumtelėjimo teorija remiasi tuo, kad žmogus dažnai elgiasi neracionaliai. Pavyzdžiui, rūkymas, alkoholis ar nesveiki maisto produktai mūsų organizmui naudos nesuteikia, tačiau mes šias prekes vartojame dėl jų teikiamo trumpalaikio emocinio malonumo. Negalima pamiršti ir prekių ar paslaugų pardavėjų interesų – jie dažnai stengiasi užmigdyti racionalumą ir aktyvinti malonumų troškimą.

Vienas iš įprastų stumtelėjimo teorijos priemonių pavyzdžių galėtų būti prekybininkų ir valdžios susitarimas standartiniu alaus bokalu laikyti 0,33 litro bokalą. Jeigu kavinėje klientas paprašo vieno bokalo alaus, jam atneša 0,33 litro alaus bokalą. Šis 0,33 litro bokalas Lietuvoje laikomas mažu. Apskritai žmogaus sveikatai nenaudingų prekių porcijų mažinimas, netgi maisto tiekimas mažesnėse lėkštėse gali sumažinti vartojimą.

Didžioji dalis gyventojų neieško pokyčių

Dar viena labai svarbi žmonių elgesio savybė, kuria naudojasi stumtelėjimo teorijos šalininkai, yra mąstymo inertiškumas ir žmonių noras nieko nekeisti. Jeigu žmogui reikia užpildyti paraišką, kad kažkas pasikeistų, tikėtina, kad liks nemažai tokių, kurie atras priežasčių, kodėl jie neturi laiko, nors toks sprendimas būtų jiems naudingas. Pavyzdžiui, nesunku nuspėti, kad dabartinės pensijų sistemos dalyvių paprašius nuspręsti, ar jie nori keisti dabartinę sistemą, ar joje likti, veikiausiai dauguma pasirinktų status quo situaciją. Tiesa, rezultatas gerokai pasikeistų, jeigu norintys, kad pensijų sistemoje nebūtų pokyčių, būtų paprašyti užpildyti prašymus, o tie, kurie jų neužpildytų, būtų laikomi pritariančiais dabartinės sistemos keitimui.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas