Tadas Povilauskas: šiemet įdarbintų užsieniečių tiek, kiek gyventojų Rokiškyje

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

2016-11-11 12:08

Nedarbo lygis šių metų trečią ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 0,8 procento mažesnis - 7,5 procento. Toks nedarbo sumažėjimas atitiko lūkesčius. Tiesa, bedarbių skaičius vis dar dvigubai didesnis, palyginti su geriausiu laikotarpiu darbo rinkoje prieš 2008–2009 metų ekonomikos nuosmukį. Be to, nedarbo lygis Lietuvoje, nepaisant labai garsių kalbų apie darbuotojų trūkumą, yra vienas didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Darbo rinkoje galimybių tolesniam nedarbo lygio kritimui tikrai yra ir labai aiškią žinutę siunčia verslas, kuriam reikia paklausiausias kvalifikacijas turinčių darbuotojų.

Statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje praėjusį ketvirtį darbo neturėjo 111 tūkst. gyventojų. Tai mažesnis bedarbių skaičius, negu skelbia darbo birža, nes ne visi bedarbiai, užsiregistravę darbo biržoje, nuolat ieško darbo, o dalis užsiregistravusių biržoje verčiasi šešėline veikla. Darbo biržoje užsiregistravusių bedarbių skaičius per metus sumažėjo 20 tūkstančių.

Vis dar labai didelis nedarbas Lazdijų, Kalvarijos ir Ignalinos rajonuose, kur bedarbių dalis daugiau negu du kartus didesnė negu Vilniuje ar Klaipėdoje. Tai rodo, kad rimtos regioninės politikos problemos yra įsisenėjusios. Lietuvoje yra nemažai tokių ekonomikos aklavietėje atsidūrusių regionų, kuriuose nedarbas dešimt metų yra didžiausias šalyje. Liūdniausia tai, kad iki šiol aiškinamasi, kas kaltas ir ką daryti, bet rezultatai rodo, kad niekas taip ir nepasikeitė. Didelio nedarbo rajonuose tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, yra beveik nulinės. Žinoma, galima ir toliau neskatinti investicijų į regionus, leisti emigracijai iš regionų šienauti gyventojų skaičių ir guostis, kad būtent taip mažėja nedarbas, bet akivaizdu, kad tai veda tik į dar didesnę tokių regionų atskirtį.

Nors Lietuvoje gyventojų skaičius per metus dar sumažėjo 36 tūkstančiais dėl neigiamų emigracijos padarinių, darbo jėga, kurią sudaro užimti gyventojai ir bedarbiai, per metus padidėjo 10 tūkstančių, o užimtumo lygis pirmą kartą istorijoje perkopė 70 procentų. Visų pirma, tai parodo, kad ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius ir toliau mąžta dėl krintančio studijuojančių ir nedirbančių jaunuolių skaičiaus bei kasmet didinamo pensinio amžiaus. Antra, užimtųjų skaičiaus augimas rodo, kad verslas išties toliau kuria naujas darbo vietas. Neseniai SEB banko atliktos didžiausių Lietuvos įmonių apklausos duomenys parodė, kad beveik pusė apklaustų bendrovių ateinančiais metais ketina didinti darbuotojų skaičių, nors ir skundžiasi, kad trūksta būtent kvalifikuotų darbuotojų. Norint didinti darbuotojų skaičių, Lietuvos bendrovėse vis daugiau įdarbinama užsieniečių iš trečiųjų šalių. Per devynis šių metų mėnesius darbo birža leido 14,6 tūkst. užsieniečių atvykti ir dirbti Lietuvoje, o tai yra 2,4 karto daugiau negu prieš metus. Daugiausia šių užsieniečių, kurių daugiau negu pusę sudaro ukrainiečiai ir beveik trečdalį baltarusiai, įdarbinta krovinių vežimu kelių transporto priemonėmis besiverčiančiose įmonėse. Tokį užsienio piliečių įdarbinimo poreikį lemia šio sektoriaus Lietuvos įmonių plėtros galimybės Vakarų rinkose. Akivaizdu, kad tiek naujų lietuvių vairuotojų neatsirastų, todėl vis daugiau dėmesys krypsta į Rytų šalis. Kad būtų įdarbinama daugiau užsieniečių, kol kas lietuviai akivaizdžiai nepastebi, nes įdarbinti trečiųjų šalių vairuotojai į Lietuvą su kroviniais turbūt dažnai neužsuka.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas