Tadas Povilauskas: statybų sektoriaus nuosmukio pabaiga nebetoli

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

2016-08-18 13:28

Keturis ketvirčius iš eilės statybų Lietuvoje mažėja, o tai stabdo Lietuvos ekonomikos augimą. Tokios tendencijos, tikėtina, daugumai gyventojų yra keistos, bent jau Vilniuje, stebint daugybę kranų miesto panoramoje ir po jais kylančius naujus gyvenamųjų namų kvartalus. Visgi gyvenamųjų pastatų statybos darbai sudaro tik iki 20 proc. visų statybų šalyje vertės ir jų augimas neatsveria beveik 20 proc. per metus kritusių inžinerinių ir negyvenamųjų statinių statybos darbų masto.

Nuo praėjusių metų pradžios mažėjantys negyvenamosios statybos darbai nėra netikėti, nes šie metai yra tarpinis laikotarpis, kai statybos pagal naujus strateginius Lietuvai projektus, kuriems jau patvirtinta Europos Sąjungos finansinė parama ar surasta kitų finansavimosi alternatyvų, yra dar nepradėtos. Statybos darbų apimtis ims augti jau kitais metais, kai prasidės tokių projektų kaip „Rail Baltica 2“ vėžės ir dujotiekio į Lenkiją tiesimo, Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos, Malkų įlankos Klaipėdos jūrų uoste gilinimo darbai.

Laikinas štilis po projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo darbų

Inžinerinės statybos darbų pikas buvo pasiektas 2014 metais. Augimui didelę įtaką turėjo 2013 metais pradėta ir praėjusiais metais baigta 365 mln. eurų vertės projekto „Rail Baltica“ pirmoji dalis, kai buvo nutiesta europinė geležinkelio vėžė nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki Kauno. Vien tais metais geležinkelių statybos darbų vertė šoktelėjo nuo 114 iki 233 mln. eurų. Beveik visos didžiausios Lietuvos inžinerinės statybos įmonės dalyvavo įgyvendinant šį projektą. Nereiktų pamiršti ir statybos įmonių darbų dviejuose „Lietuvos geležinkelių“ intermodalinių krovinių Vilniuje ir Kaune terminaluose. Jau 2015 metais geležinkelio statybos darbų mastas nusirito iki 82 mln. eurų, o šiais metais jis bus dar kuklesnis. Tiesa, Europos Komisija patvirtino „Rail Baltica 2“ projekto finansavimą, tad veikiausiai kitais metais geležinkelio statybų sektoriuje darbų vėl gausės.

Energetikos sektorius ruošiasi naujiems investiciniams projektams

2014 metai buvo įspūdingi – energetikos sektoriuje užbaigta daug svarbių statybos darbų. Tais metais atlikta didžiausia dalis elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ ir su jomis susijusios infrastruktūros statybos darbų. Negalima pamiršti ir su SGD terminalo laivo saugyklos „Independence“ prijungimu prie Lietuvos gamtinių dujų perdavimo tinklo susijusių statybos darbų. Beje, daugiausia magistralinio 110 kilometrų ilgio Kuršėnų–Klaipėdos dujotiekio tiesimo darbų atlikta dar praėjusiais metais. Šiais metais tokio masto darbų nei elektros, nei dujų sektoriuje nėra. Per pastaruosius kelerius metus nepriklausomi energetikos dalyviai taip pat buvo aktyvūs statybų užsakovai – pavyzdžiui, per dvejus metus buvo atlikti dideli vėjo jėgainių Pagėgių, Šilutės, Mažeikių ir Jurbarko rajonuose montavimo darbai. Tokio dydžio vėjo jėgainių parkų Lietuvoje per artimiausius kelerius metus neatsiras.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas