Tai juk ne lengvatos, kvailiai!

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Lietuvos radijas

2013-08-27 16:40

Kai Bilo Klintono rinkimų kampanijos vadovas Džeimsas Karvilis (James Carville) 1992 metais pasakė „Tai juk ekonomika, kvailiai“, nežinojo, kad ši organizatoriams skirta žinutė taps ne tik visos rinkimų kampanijos ašimi, bet ir plačiai naudojama fraze. „Tai juk ne lengvatos, kvailiai“, norisi ištarti ir dabar, kai valdantieji užsimojo vėl keisti mokesčių sistemą ir, kaip jie teigia, naikinti mokesčių lengvatas. Mokesčių lengvatomis jie pavadino tai, kad pardavus būstą po trejų ar penkerių metų nuo įsigijimo žmonėms nereikia mokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio nuo kapitalo prieaugio pajamų. Mokesčių lengvata, anot jų yra ir galiojanti palanki apmokestinimo tvarka, kai asmenys kaupia senatvei savanoriškai, arba draudžiasi ilgalaikiu gyvybės draudimu.

Iš tikro, egzistuoja didžiulė painiava su mokesčių lengvatos samprata. Lengviausia jas būtų apibūdinti kaip išimtį iš taisyklės. Tačiau tada kyla pagrįstas klausimas, o kas gi yra taisyklė, kas ir kuo remiantis ją nustato, kaip ji yra įtvirtinta. Kad ir kiek populiari būtų Bendžamino Franklino frazė, kad neišvengiami yra tik mirtis ir mokesčiai, mokesčiai yra žmonių kūrybos vaisius, o ne gyvenimo duotybė. Apmokestinimo tvarka visuomet subjektyvi, gimusi kažkieno galvoje, gali būti įvedama, keičiama ir panaikinama. Klausimas, kur baigiasi viena apmokestinimo taisyklė, o kur prasideda kita – lieka neatsakytas. Pavyzdžiui, ar tai, kad mažos įmonės moka mažesnį pelno mokestį – tai lengvata, ar tiesiog kitokia taisyklė? Kai dividendams buvo taikytas 20 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas, ar tai reiškia, kad visi kiti, mokantys 15 procentų, naudojosi lengvata? Ar sąnaudų atėmimas, skaičiuojant pelno mokestį, yra lengvata įmonėms, nes gyventojai pajamų mokestį moka nuo brutto pajamų?

Sumaišties dėl lengvatų galima išvengti tik vienu būdu. Būtina suprasti mokesčių kilmę ir tai, kad natūrali žmonijos būsena yra mokesčių nebuvimas. Mokesčius sukuria ir įdiegia valdžios žmonės, mes negauname mokesčių kartu su saule ir lietumi. Vadinasi, kalbant apie lengvatas, išeities tašku, natūralia būsena negali būti visuotinis apmokestinimas. Tačiau panašu, kad būtent tokios logikos laikosi valdantieji. Anot jų, mokestis turi būti taikomas visoms pajamoms, o ten, kur nuo pajamų mokesčio mokėti nereikia – tai lengvata. Analogiškai, visi šiandien nemokantys nekilnojamojo turto mokesčio naudojasi lengvata, nes turtas apmokestinamas tik nuo 1 milijono litų sumos. „Viskas turi būti apmokestinta“ logika gali nuvesti iki visiško pajamų nusavinimo. Nuosekliai mąstant šia kryptimi - tai, kad žmogui lieka lėšų pragyvenimui – irgi lengvata. Lengvata ir tai, kad akcizais neapmokestinamos visos prekės, išskyrus tabaką, elektrą alkoholį ir kurą. Naikinti lengvatas šioje mąstymo sistemoje reikštų ieškoti, kas dar neapmokestinta ir .. apmokestinti. Ne tik nekilnojamą turtą, bet ir kilnojamą. Ne tik pelną, bet ir sąnaudas. Ir langus, ir barzdas, ir pagalvę – juk visi šie mokesčiai istorijoje yra buvę.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Lietuvos radijas

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas