Tai juk ne lengvatos, kvailiai!

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Lietuvos radijas

2013-08-27 16:40

Kai Bilo Klintono rinkimų kampanijos vadovas Džeimsas Karvilis (James Carville) 1992 metais pasakė „Tai juk ekonomika, kvailiai“, nežinojo, kad ši organizatoriams skirta žinutė taps ne tik visos rinkimų kampanijos ašimi, bet ir plačiai naudojama fraze. „Tai juk ne lengvatos, kvailiai“, norisi ištarti ir dabar, kai valdantieji užsimojo vėl keisti mokesčių sistemą ir, kaip jie teigia, naikinti mokesčių lengvatas. Mokesčių lengvatomis jie pavadino tai, kad pardavus būstą po trejų ar penkerių metų nuo įsigijimo žmonėms nereikia mokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio nuo kapitalo prieaugio pajamų. Mokesčių lengvata, anot jų yra ir galiojanti palanki apmokestinimo tvarka, kai asmenys kaupia senatvei savanoriškai, arba draudžiasi ilgalaikiu gyvybės draudimu.

Iš tikro, egzistuoja didžiulė painiava su mokesčių lengvatos samprata. Lengviausia jas būtų apibūdinti kaip išimtį iš taisyklės. Tačiau tada kyla pagrįstas klausimas, o kas gi yra taisyklė, kas ir kuo remiantis ją nustato, kaip ji yra įtvirtinta. Kad ir kiek populiari būtų Bendžamino Franklino frazė, kad neišvengiami yra tik mirtis ir mokesčiai, mokesčiai yra žmonių kūrybos vaisius, o ne gyvenimo duotybė. Apmokestinimo tvarka visuomet subjektyvi, gimusi kažkieno galvoje, gali būti įvedama, keičiama ir panaikinama. Klausimas, kur baigiasi viena apmokestinimo taisyklė, o kur prasideda kita – lieka neatsakytas. Pavyzdžiui, ar tai, kad mažos įmonės moka mažesnį pelno mokestį – tai lengvata, ar tiesiog kitokia taisyklė? Kai dividendams buvo taikytas 20 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas, ar tai reiškia, kad visi kiti, mokantys 15 procentų, naudojosi lengvata? Ar sąnaudų atėmimas, skaičiuojant pelno mokestį, yra lengvata įmonėms, nes gyventojai pajamų mokestį moka nuo brutto pajamų?

Sumaišties dėl lengvatų galima išvengti tik vienu būdu. Būtina suprasti mokesčių kilmę ir tai, kad natūrali žmonijos būsena yra mokesčių nebuvimas. Mokesčius sukuria ir įdiegia valdžios žmonės, mes negauname mokesčių kartu su saule ir lietumi. Vadinasi, kalbant apie lengvatas, išeities tašku, natūralia būsena negali būti visuotinis apmokestinimas. Tačiau panašu, kad būtent tokios logikos laikosi valdantieji. Anot jų, mokestis turi būti taikomas visoms pajamoms, o ten, kur nuo pajamų mokesčio mokėti nereikia – tai lengvata. Analogiškai, visi šiandien nemokantys nekilnojamojo turto mokesčio naudojasi lengvata, nes turtas apmokestinamas tik nuo 1 milijono litų sumos. „Viskas turi būti apmokestinta“ logika gali nuvesti iki visiško pajamų nusavinimo. Nuosekliai mąstant šia kryptimi - tai, kad žmogui lieka lėšų pragyvenimui – irgi lengvata. Lengvata ir tai, kad akcizais neapmokestinamos visos prekės, išskyrus tabaką, elektrą alkoholį ir kurą. Naikinti lengvatas šioje mąstymo sistemoje reikštų ieškoti, kas dar neapmokestinta ir .. apmokestinti. Ne tik nekilnojamą turtą, bet ir kilnojamą. Ne tik pelną, bet ir sąnaudas. Ir langus, ir barzdas, ir pagalvę – juk visi šie mokesčiai istorijoje yra buvę.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Lietuvos radijas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas