Tampame tuštėjančių miestų šalimi

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2010-12-07 10:56

Lietuvos miestuose, išskyrus Vilnių, gyventojų skaičius nepaliaujamai mažėja.

Demografinei kreivei krypstant žemyn, tuštėjantys Lietuvos miestai tampa panašūs į amerikietiškus. Tiesa, tik pagal gyventojų tankį, visgi išlaidos infrastruktūrai ir kelionėms juose – išlieka didelės.

„Didėja naujų teritorijų, kuriose yra mažai gyventojų. Šie procesai neatitinka demografinių tendencijų, ekonomikos situacijos, skatina neracionalų išteklių vartojimą, didina infrastruktūros sąnaudas“, – Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotoje konferencijoje „Darni plėtra ir vystymasis“ teigė savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, kalbėdamas apie tendenciją, kad žmonės iš miestų keliasi į rajonus.

Bėga iš miesto

Statistika rodo, kad visuose šalies miestuose, išskyrus Vilnių, gyventojų skaičius mažėja, o rajonuose, priešingai – iš lėto didėja. „Miestiečiai bėga į rajonus, o prasčiau socialiai gyvenantys žmonės keliasi ten, kur pigesnis būstas“, – sakė M. Pakalnis.

Mažėjantį miestų gyventojų skaičių taip pat lemia ir sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius šalyje.

„Anot „Eurostat“, Lietuvoje 1990 metais buvo apie 3,6 mln. gyventojų, o šiandien akivaizdi gyventojų mažėjimo tendencija – apie 2050–2060 metais pasieksime tą patį gyventojų skaičių, kuris buvo po Antrojo pasaulinio karo, tai yra apie 2,5 mln.“, – teigė architektas.

Amerikietiškų miestų link

M. Pakalnis palygino pasaulio miestus pagal gyventojų skaičių viename hektare ir išskyrė 3 pagrindinius modelius: europietiškąjį (50–100 gyv./ha), azijietiškąjį (per 150 gyv./ha) ir amerikietiškąjį (12–22 gyv./ha). Vilniuje – 48 gyv./ha.

„Esame europietiškojo modelio viršuje – artėjame Los Andželo, Vašingtono, San Francisko link, tačiau ar įsivaizduojate mūsų miestus, sutvarkytus kaip JAV? Su greitkeliais, stovėjimo aikštelėmis centre ir visai kitu gyvenimo būdu: važiavimu apsipirkti su dideliu automobiliu ir kelis kartus mažesnėmis kuro kainomis“, – dėstė M. Pakalnis.

Palyginus kiek lietuviai sunaudoja energijos transportui, matyti tas pats vaizdas – Vilnius su 20,6 gigadžauliais vienam gyventojui vėlgi lenkia kitas Europos sostines.

„Vilnius atitolęs nuo Europos miestų ir artėja link australiškųjų ir amerikietiškųjų. Mūsų turimos sąnaudos transportui daug prastesnės nei kituose Europos miestuose. Analogiškai dėl infrastruktūros, todėl mūsų vanduo, šiluma ir elektra – brangūs, nes tinklų ilgis taip pat didesnis nei Europos vidurkis“, – teigė architektas.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas