Tarp šalių, kur labiausiai brango būstas, įsiveržė ir Lietuva

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. NT

Viktorija Chockevičiūtė

2017-04-19 15:12

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai.

Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.).

O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.).

NT rinka Lietuvoje – disbalanse. Gresia dar vienas burbulas?

„Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Rokas Grajauskas tokią situaciją paaiškina tuo, kad Lietuvos ekonominis ciklas vis labiau pereina į augimo stadiją ir tai pirmiausia lemia tai, kad įmonių lūkesčiai atsistatė, jos vis drąsiau vertina savo perspektyvas, įdarbina vis daugiau darbuotojų, tai lemia ir didesnį užimtumą, mažesnį nedarbą, didesnę konkurenciją dėl darbuotojų, greičiau augančius atlyginimus, o šie reiškia didesnį vartojimą – atsiranda vis daugiau laisvų lėšų, kurias gyventojai nori investuoti.

„Lietuvoje turime tokią situaciją, kad palyginus su kitomis ES šalimis, lietuviai yra finansiškai pakankamai menkai išprusę. Jei pažiūrėtume statistiką, kur lietuviai investuoja, tai pamatytume, kad dominuoja NT. Tuo tarpu labiau pažengusiose valstybėse daug labiau diversifikuotas investicijų portfelis. Lietuvoje faktiškai dvi vietos, kur daugiausia dedamos laisvos lėšos – arba tiesiog laiko banke, arba perka NT. Tuo tarpu Vakarų Europoje žmonės investuoja į akcijas, į fondus, šiek tiek į NT.

Lietuvoje dabar vis didesnė gyventojų dalis investuoja į NT, pradeda kilti kainos. Tai jau pradeda kelti nerimą, nes praėjusių metų augimas beveik 10 proc. reiškia, kad kainos kyla greičiau nei atlyginimai, nei gyventojų disponuojamos pajamos. Akivaizdu, kad jau NT rinka yra disbalanse, yra daug spekuliavimo ir nebegali pagrįsti tik augančiomis pajamomis, pradeda formuotis jau tam tikras burbulas“, – konstatuoja ekonomistas.

Pasak R. Grajausko, kas bus už metų ar dviejų, sunku prognozuoti. Aišku tiek, kad pamoką jau esame turėję. „Ir vystytojai, ir gyventojai – visi turėjo būti pasimokę iš praeito 2008 m. krizės. Jei lipsime ant to pačio grėblio, parodysime, kad nelabai sugebame mokytis. Lietuvos bankas turėtų reaguoti per atsakingo skolinimosi nuostatas.

Tačiau kadangi dauguma investicijų padaroma grynaisiais, o ne skolintomis lėšomis, gali būti kalbama, kad bus griežtinamos sąlygos: įvedami nauji i NT mokesčiai. Įvairių priemonių gali būti, kuriomis reikėtų stabdyti šito burbulo pūtimąsi“, – teigia ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Prabilta apie neskaidrius „Vilniaus energijos“ užkulisius: darbavosi giminės ir sutuoktiniai

Nuo šių metų kovo pabaigos šilumos ūkį susigrąžinusi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) pranešė, kad metas reformoms. Mat anksčiau čia darbuotojai buvo susiję giminystės ar santuokos ryšiais, o ...

Pajamų nelygybė ir nedarbas: išėjimas iš šių problemų – tik vienas

Vykstant per Lietuvą keičiasi ne tik kraštovaizdis, bet ir statistika. Štai viename rajone nedarbo lygis gali būti 3 kartus didesnis nei kitame. Analitikai įvardiją receptą, kuris leistų pakelti gyvenimo kokybę net ir labiausiai ...

Lietuvai atsidūrus reitingų dugne – ekonomisto pasiūlymas

Lietuvoje atotrūkis tarp skurstančių ir lobstančių milžiniškas, o turtinę nelygybę sumažinti šalis stengiasi mažiausiai iš visos Europos Sąjungos. Maža to, pasaulio mastu reitinge atsidūrėme netgi žemiau kai už kai kurias ...

Paskui mobiliojo ryšio operatorius: bankai imsis naujos paslaugos Laukiama mažesnių kainų ir naujų darbo vietų

Įsivaizduokite – apsiperkate turguje, tačiau neturite grynųjų pinigų. Tuomet prekeivis jums duoda savo telefono numerį ir jūs lengvai iš savojo pervedate pinigus. Būtent tokia paslauga Lietuvoje pradės veikti jau greitai. O Lietuvos ...

Čekių žaidimo sulauksime jau rudenį – ką bus galima laimėti ir kiek sutaupys valstybė?

Ilgai atidėliotas pirmasis nacionalinis čekių žaidimas įvyks jau šį rudenį. Žaidime norintys dalyvauti gyventojai galės internetiniame tinklalapyje užregistruoti kasos aparatų kvitus, iš kurių naudojant atsitiktinį skaičių generatorių ...

„Lietuvos geležinkelių“ atsakas Kaunui: dovana keleiviams ir miestiečiams

„Lietuvos geležinkeliai“ paruošė atsaką Kauno miesto savivaldybės mestam iššūkiui ir žengia dar vienu žingsniu toliau. Nuo liepos 20 d. dviratį maršrutu Vilnius-Kaunas ir atgal galima vežtis nemokamai, jei ...

Lietuvoje bus galima atsiskaitinėti mobiliuoju telefonu

Didžiausi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ – šiandien gavo Europos Komisijos leidimą kurti bendrą mobiliųjų mokėjimų paslaugos teikimo platformą. ...

Ištyrė degalų kainas Lietuvoje: sužinokite, kur pigiausia

Prasidėjus atostogų sezonui Pricer.lt užfiksavo degalų kainas degalinėse. Liepą praktiškai visose Vilniaus degalinėse benzinas, dyzelinas ir suskystintos dujos pigo arba kaina liko nepakitusi. Degalų kainos pas didmenininką neženkliai ...

Parduotuvė – ne turgus: už ragavimą galite tapti vagimi

Ar ragaujate skanėstus prekybos centruose? Už parduotuvėje suvalgyta saldainį ar išgertą gėrimą, net ir susimokėjęs pirkėjas gali užsitraukti apsaugininkų nemalonę, tačiau kiti paragauti įsigudrina ir į juos parduotuvės žiūri atlaidžiai. ...

Ekonomistas apie kainų „pasiutpolkę“: net Ispanijoje maistas pigesnis, o algos dvigubos

Prekių ir paslaugų kainoms Lietuvoje augant sparčiausiai Europos Sąjungoje, galime prieiti liepto galą. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas stebisi, kad jau dabar maisto kainomis lenkiame kai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas