Tarp šalių, kur labiausiai brango būstas, įsiveržė ir Lietuva

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. NT

Viktorija Chockevičiūtė

2017-04-19 15:12

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai.

Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.).

O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.).

NT rinka Lietuvoje – disbalanse. Gresia dar vienas burbulas?

„Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Rokas Grajauskas tokią situaciją paaiškina tuo, kad Lietuvos ekonominis ciklas vis labiau pereina į augimo stadiją ir tai pirmiausia lemia tai, kad įmonių lūkesčiai atsistatė, jos vis drąsiau vertina savo perspektyvas, įdarbina vis daugiau darbuotojų, tai lemia ir didesnį užimtumą, mažesnį nedarbą, didesnę konkurenciją dėl darbuotojų, greičiau augančius atlyginimus, o šie reiškia didesnį vartojimą – atsiranda vis daugiau laisvų lėšų, kurias gyventojai nori investuoti.

„Lietuvoje turime tokią situaciją, kad palyginus su kitomis ES šalimis, lietuviai yra finansiškai pakankamai menkai išprusę. Jei pažiūrėtume statistiką, kur lietuviai investuoja, tai pamatytume, kad dominuoja NT. Tuo tarpu labiau pažengusiose valstybėse daug labiau diversifikuotas investicijų portfelis. Lietuvoje faktiškai dvi vietos, kur daugiausia dedamos laisvos lėšos – arba tiesiog laiko banke, arba perka NT. Tuo tarpu Vakarų Europoje žmonės investuoja į akcijas, į fondus, šiek tiek į NT.

Lietuvoje dabar vis didesnė gyventojų dalis investuoja į NT, pradeda kilti kainos. Tai jau pradeda kelti nerimą, nes praėjusių metų augimas beveik 10 proc. reiškia, kad kainos kyla greičiau nei atlyginimai, nei gyventojų disponuojamos pajamos. Akivaizdu, kad jau NT rinka yra disbalanse, yra daug spekuliavimo ir nebegali pagrįsti tik augančiomis pajamomis, pradeda formuotis jau tam tikras burbulas“, – konstatuoja ekonomistas.

Pasak R. Grajausko, kas bus už metų ar dviejų, sunku prognozuoti. Aišku tiek, kad pamoką jau esame turėję. „Ir vystytojai, ir gyventojai – visi turėjo būti pasimokę iš praeito 2008 m. krizės. Jei lipsime ant to pačio grėblio, parodysime, kad nelabai sugebame mokytis. Lietuvos bankas turėtų reaguoti per atsakingo skolinimosi nuostatas.

Tačiau kadangi dauguma investicijų padaroma grynaisiais, o ne skolintomis lėšomis, gali būti kalbama, kad bus griežtinamos sąlygos: įvedami nauji i NT mokesčiai. Įvairių priemonių gali būti, kuriomis reikėtų stabdyti šito burbulo pūtimąsi“, – teigia ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Užfiksavo, kur balandžio mėnesį degalai brango labiausiai

Jei kovo mėnesį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas pigo, tai balandžio mėnesį užfiksuota priešinga tendencija, benzinas ir dyzelinas visur brango. Įdomu tai, kad degalai kovą degalinėse pigo kelis kartus mažiau, nei ...

Kainų augimo varžybose taip išsiverš Baltijos šalys, kad vargu ar kas bepavys

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES ...

Prekybininkai praneša, dėl ko gali dar labiau augti įvairiausių produktų kainos

 Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto ...

Gyvenimas už 400 eurų „į rankas“ grožio salone dirbančiai lietuvei apkarto

 Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia ...

Prekybos tinklų karai intensyvėja: kas pasiūlys mažiausią kainą?

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje ...

Kaip keičiasi būsto rinka ateinant Z kartai?

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia ...

Vitas Vasiliauskas: dėl pajamų nelygybės augimo ne visi gyventojai pajus geresnį gyvenimą

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti ...

Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda ...

Minimalus poreikių krepšelis oraus gyvenimo negarantuos, tik leis išgyventi

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus ...

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas: kiek, kur ir kaip?

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas