Tarp šalių, kur labiausiai brango būstas, įsiveržė ir Lietuva

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. NT

Viktorija Chockevičiūtė

2017-04-19 15:12

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai.

Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.).

O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.).

NT rinka Lietuvoje – disbalanse. Gresia dar vienas burbulas?

„Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Rokas Grajauskas tokią situaciją paaiškina tuo, kad Lietuvos ekonominis ciklas vis labiau pereina į augimo stadiją ir tai pirmiausia lemia tai, kad įmonių lūkesčiai atsistatė, jos vis drąsiau vertina savo perspektyvas, įdarbina vis daugiau darbuotojų, tai lemia ir didesnį užimtumą, mažesnį nedarbą, didesnę konkurenciją dėl darbuotojų, greičiau augančius atlyginimus, o šie reiškia didesnį vartojimą – atsiranda vis daugiau laisvų lėšų, kurias gyventojai nori investuoti.

„Lietuvoje turime tokią situaciją, kad palyginus su kitomis ES šalimis, lietuviai yra finansiškai pakankamai menkai išprusę. Jei pažiūrėtume statistiką, kur lietuviai investuoja, tai pamatytume, kad dominuoja NT. Tuo tarpu labiau pažengusiose valstybėse daug labiau diversifikuotas investicijų portfelis. Lietuvoje faktiškai dvi vietos, kur daugiausia dedamos laisvos lėšos – arba tiesiog laiko banke, arba perka NT. Tuo tarpu Vakarų Europoje žmonės investuoja į akcijas, į fondus, šiek tiek į NT.

Lietuvoje dabar vis didesnė gyventojų dalis investuoja į NT, pradeda kilti kainos. Tai jau pradeda kelti nerimą, nes praėjusių metų augimas beveik 10 proc. reiškia, kad kainos kyla greičiau nei atlyginimai, nei gyventojų disponuojamos pajamos. Akivaizdu, kad jau NT rinka yra disbalanse, yra daug spekuliavimo ir nebegali pagrįsti tik augančiomis pajamomis, pradeda formuotis jau tam tikras burbulas“, – konstatuoja ekonomistas.

Pasak R. Grajausko, kas bus už metų ar dviejų, sunku prognozuoti. Aišku tiek, kad pamoką jau esame turėję. „Ir vystytojai, ir gyventojai – visi turėjo būti pasimokę iš praeito 2008 m. krizės. Jei lipsime ant to pačio grėblio, parodysime, kad nelabai sugebame mokytis. Lietuvos bankas turėtų reaguoti per atsakingo skolinimosi nuostatas.

Tačiau kadangi dauguma investicijų padaroma grynaisiais, o ne skolintomis lėšomis, gali būti kalbama, kad bus griežtinamos sąlygos: įvedami nauji i NT mokesčiai. Įvairių priemonių gali būti, kuriomis reikėtų stabdyti šito burbulo pūtimąsi“, – teigia ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Šokiruojantis ekonomisto SPA kainų palyginimas: štai koks absurdas pasiektas

Atlyginimai 5–6 kartus mažesni, o SPA kainos skiriasi vos keliais šimtais eurų. Tokį kainų palyginimą pateikė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tiesa, viešbučių ir restoranų asociacija įžvelgė klaidą ir tikina, kad realybė visai ...

Naujausia atlyginimų statistika: kas moka daugiausiai?

Šiais metais įmonių mokami atlyginimai buvo ištraukti iš po paslapties skraistės. Iš skelbiamos statistikos matyti ne tik, kas moka daugiausia, bet ir kiek moka daugiausia darbuotojų įdarbinusios įmonės. Kiekvieną ...

Maži atlyginimai sparčiai retina specialistų gretas

 Šalyje kainos ir toliau kyla kaip ant mielių. Valdžia tikina, kad kyla ir atlyginimai. Štai ruošiamasi ir vėl didinti minimalią mėnesinę algą. Planuojama pridėti 20 eurų, tad MMA sieks 400 eurų. Tačiau darbuotojai tikina ...

Pranešė, kada Lietuvoje bus jaučiami mobiliojo ryšio sutrikimai

 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) informuoja, kad rugsėjo 27-osios ir spalio 28-osios naktimis Lietuvos mobiliojo ryšio tiekėjų UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“ ir AB „Telia ...

Paskaičiavęs algą „į rankas“ ekonomistas pateikė išvadą: mūsų vaikai – patys brangiausi

 Neįtikėtina, bet situacija tokia: gaudami tą pačią bruto algą Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje, laukdami kol darbo užmokestis atkeliaus iki jūsų piniginės, galiausiai mažiausiai gausite Lietuvoje. Tokius skaičiavimus pateikia ...

Darbuotojai įsiutę: kodėl už tą patį darbą mokami skirtingi atlyginimai?

 Dirbdami tą patį darbą, ne visi uždirba vienodai. Štai ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vaikus prižiūrintys pedagogai skirtinguose šalies miestuose gauna skirtingus atlyginimas. Pastarieji svyruoja net ne keliais, o ...

Mažėjantis darbuotojų skaičius: didesnė našta mokesčių mokėtojams ar netradicinės galimybės?

 Metai iš metų mažėjantis Lietuvos gyventojų ir darbo jėgos skaičius prognozuoja liūdną ateitį – mažam darbuotojų skaičiui teks išlaikyti visą valstybę. Ar tai reikš didesnius mokesčius ir mažesnes socialines ...

Ar didelius atlyginimus mokančioms įmonėms užkoduota sėkmė?

 Kokia yra sėkmingos įmonės paslaptis? Turbūt geri darbuotojai – itin svarbus komponentas, tačiau ar mokant didžiausius atlyginimus sektoriuje galima užtikrinti, kad būsi lyderiaujančia bendrove? Idėją, jog darbuotojų atlyginimų dydis ...

Minimalios algos kėlimo paradoksas: atlyginimai paaugs net ir didesnes algas uždirbantiems?

Trišalė taryba pritarė Vyriausybės pasiūlymui nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio ...

Norint pritraukti gamybos milžinus, Lietuvai reikia suskubti: įvardijo silpnąsias vietas

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovę „Tesla“ bandanti prisivilioti Lietuva turėtų paskubėti gerindama investicinę aplinką. „Investuok Lietuvoje“ po apsilankymo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas